Kreacionizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra dalinai užrakintas - jo negali redaguoti neregistruoti dalyviai. |
Kreacionizmas – teorija arba tikėjimas, kad visa gyvybė ir jos formos, pasaulis, Visata ir Žemė buvo sutverti antgamtinės būtybės (Dievo) arba jai dalyvaujant. Sutvėrimas gali būti traktuojamas kaip vienaveiksmis sutvėrimas iš nieko arba kaip emanacija iš prieš tai egzistavusios būsenos (chaoso).
Galima išskirti du pagrindinius kreacionizmo teorijos tipus:
- Pirmasis variantas remiasi religiniu tikėjimu apie dieviškąjį pasaulio sukūrimą, tačiau sukūrimo proceso suvokimas daugmaž atitinka dabartinius mokslo tyrimus. Pagal šią versiją Biblijoje aprašyta genezė (pasaulio sukūrimas) yra simbolinis religinis tekstas, kurio kalba yra simbolinė, t.y. neturi būti interpretuojama pažodžiui. Tokio tipo kreacionizmo teoriją palaiko Katalikų bažnyčia.
- Antrasis kreacionizmo tipas, angliškai vadinamas Creation Science (sukūrimo mokslas), remiasi pažodine Biblijos interpretacija. Šio tipo kreacionistai gali būti skirstomi į daugybę srovių. Vieni iš jų mano, kad Žemės amžius yra nedielis, mažiau nei 10 000 metų ir dažniausiai tvirtina, kad Dievas žemę sutvėrė prieš 6000 metų. Kiti sutinka su tuo, kad Žemės amžius yra žymiai didesnis – milijonai ar net keli milijardai metų. Dalis iš jų mano, kad gyvybė buvo sukurta per 6 dienas kaip ir rašoma Biblijoje, o kiti teigia, kad tos dienos gali reikšti ne įprastines dienas, o šimtus milijonų metų. Šie kreacionistai įvairiai interpretuoja tvano teoriją, kuri patvirtinanti jų teiginius. Pasak vienų didžiulio potvynio metu žuvo didelė dalis gyvybės formų, kurios nuskendo susidariusiame purve, dėl to dabar galima rasti fosilijų pasiskirsčiusių nevienodo amžiaus uolienose. Kiti teigia, kad potvynio metu mažesni gyvūnai – žinduoliai galėjo išlikti medžių viršūnėse, o žmonės išsigelbėjo kalnuose.
Antrojo tipo kreacionistai savo poziciją priešpriešina Č.Darvino teorijai. Savo idėjas jie pristato kaip mokslą, tačiau nesiremia moksliniais metodais ir netikrina savo teorijų. Be to, aiškina pasaulio ir gyvybės atsiradimą antgamtinių jėgų (dievo) pagalba, kas prieštarauja mokslo principams, todėl sukūrimo mokslas yra priskiriamas pseudomokslams.
Viena iš kreacionizmo formų taip pat laikoma teistinės evoliucijos teorija.
Kreacionizmas nėra dėstomas kaip mokslinė teorija jokios pasaulio šalies mokymosi įstaigose, išskyrus kai kurias JAV valstijas, kreacionizmą dar XX a. pradžioje pradėjo keisti darvinizmu besiremiančios teorijos. Kai kuriose šalyse kreacionizmas studijuojamas per religinio lavinimo pamokas, jei jas pasirenka mokinių tėvai.
Kreacionizmo kritika
Antrojo tipo kreacionistai dažnai bando parodyti prieštaravimus evoliucijos teorijoje klaidingai traktuodami jos teiginius, primesdami jai savus teiginius, remdamiesi nepatikimais tyrimais ar tiesiog argumentu iš nežinojimo. Pavyzdžiui, jie teigia, kad tikimybė atsitiktinai atsirasti visai dabartinei gyvosios gamtos rūšių įvairovei yra lygi lėktuvo atsiradimo tikimybei uraganui praūžus pro savartyną, ignoruodami faktą, kad evoliucija vyko ne vieno atsitiktinumo dėka, o daugybės atsitiktinumų, kurių kiekvienas buvo įtakotas prieš tai buvusio ir natūralios atrankos. Taip pat dažnas kreacionistų argumentas yra teiginys, kad toks sudėtingas organas kaip akis negalėjo atsirasti evoliucijos keliu, kadangi jis sudarytas iš daugybės atskirų dalių, kurios visos turi pilnai funkcionuoti, kitaip akis neveiks ir iš jos nebus jokios naudos. Čia yra tiesiog neteisybė, kadangi akis gali funkcionuoti ir neveikiant ar prasčiau veikiant atskiroms jos dalims.
JAV sparčiai populiarėja įvairūs kreacionistiniai pramogų ir „moksliniai“ parkai, kuriuose remiantis demagogija ir klaidingais teiginiais bei apeliacija į jausmus įrodinėjamas evoliucijos teorijos klaidingumas ir kreacionizmo teisingumas. Vienas populiariausių būdų apeliuoti į jausmus yra karikatūriškas evoliucijos vaizdavimas, retoriškai klausiant ar kas nors iš mūsų jaučiasi beždžionėmis.
Pirmasis kreacionizmo tipas bei teistinė evoliucija kritikuojama iš Okamo skustuvo pozicijų: kadangi evoliucijos teorijos pilnai pakanka paaiškinti gyvybės atsiradimą ir vystymąsi, papildoma dievo koncepcija yra tiesiog nereikalinga.
