Latviai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Latviai (reikšmės).
| Latviai | |
|---|---|
| Bendras gyventojų skaičius : | 1 530 000 |
| Didžiausia populiacija: | Latvija: 1 320 600 JAV: |
| Kalba: | latvių |
| Religija: | liuteronybė, katalikybė |
| Giminingos etninės grupės: | lietuviai |
Latviai (latv. latvieši) – šiaurės Europos tauta, vietiniai Latvijos gyventojai, gyvenantys rytų Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo lietuvių ir kalbantys latvių kalba. Latviai save vadina dviem vardais: kasdieniniu priesaginiu latvieši ir poetiniu latvji, kuris, kaip spėjama, galėjo kilti iš upės pavadinimo Latve ar Latva, neva tekėjusia per dabartinę Rytų Latviją. Pasak statistikos, 2006 m. sausio 1 d. Latvijoje latvių gyveno 1 351 489, arba 59% visų Latvijos gyventojų. Nemažai latvių gyvena emigracijoje. Tai antrojo pasaulinio karo bei Sovietų okupacijos pabėgėlių palikuonys, taip pat sovietiniai tremtiniai. Daugiausia latvių už šalies ribų gyvena:
- JAV – 87 564
- Rusijoje – 35 000
- Kanadoje – 20 000
- Brazilijoje – 20 000
- Australijoje – 18 938
Kitose šalyse latvių gyvena mažiau, bet nuo 2004 m. gegužės 1 d. Latvijai tapus ES nare, dalis latvių nuolat išvyksta į ES šalis ir ten papildo jau iš seniau gyvenančius tautiečius, tad pateiktoji statistika dėl padidėjusio gyventojų mobilumo nėra tiksli.
Lietuvoje gyvena apie 3000 latvių; dauguma jų susitelkę Lietuvos šiaurės vakaruose nuo Šventosios iki Biržų, taip pat didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Latviai (išeiviai iš Kuršo) buvo apgyvenę Kuršių neriją.
Mažą latvių procentą pokario Latvijoje lėmė didelė emigracija II ppasaulinios karo pabaigoje ir kolonijinė bei asimiliacinė Sovietų Sąjungos politika, latvių trėmimai į tolimus Sovietų Sąjungos regionus. Daugiau žr. Latvijos istorija.
Štai keletas svarbių, o tais laikais dabartinėje Latvijoje gyvenusioms gentims skaudžių to meto įvykių:
- 1207 metais galutinai palaužtas lyvių pasipriešinimas, nes jie gyveno šalia Baltijos jūros apie Rygos įlanką ir prie svarbaus tuomet prekybos kelio Dauguvos upės, turėjo pirmieji atremti Kalavijuočių ordino atakas.
- 1208 metais pakrikštijamos sėlių gentys.
- 1214 metais pavergti latgaliai.
- 1267 metais nukariaunami kuršiai.
- 1290 metais galutinai pavergiama Žiemgala, apie 10 000 žiemgalių pasitraukia i tuometinę Lietuvos valstybę.
Šioje teritorijoje dėl Kalavijuočių (nuo 1237 m. – Livonijos kryžiuočių) ordino pradėtos įvairių genčių priespaudos ir perkėlimo į kitas teritorijas lyviai, sėliai, žiemgaliai, kuršiai ilgainiui perėmė latgalių kalba šnekėjusios genties kalbą. Latgaliai buvo didžiausia ir mažiausiai per karus nukentėjusi gentis, nes jie mažiausiai priešinosi. Manoma, kad XIV a. latgaliai kėlėsi ar buvo keliami į nuo karų ištuštėjusias kitų genčių teritorijas ir taip davė pradžią latvių tautybės ir latvių kalbos susidarymui.
Latviai ir lietuviai yra vieninteliai gyvi baltų ir baltų kalbų atstovai. Latviai turi daug ko bendra tiek su lietuviais, tiek su estais. Su lietuviais latvius sieja bendra etninė ir kalbinė kilmė, nuo 1561 m. bendra istorija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikoje, vėliau – Rusijos imperijoje, o XX a. – Sovietų Sąjungoje. Su estais latvius jungia Livonijos laikotarpis bei Vidžemės ir Pietų Estijos bendra istorija po Livonijos subyrėjimo, taip pat liuteronų tikyba, vyraujanti didesnėje Latvijos teritorijoje (išskyrus Latgalą). Latvių kalboje daug skolinių iš lyvių ar kitų finougrų kalbų, gautų per artimus kontaktus, kurie truko kelis tūkstantmečius.
Latviai yra laikomi santūriais šiauriečiais. Tokius juos suformavo istorinė, kultūrinė ir religinė įtaka, perimta iš vokiečių ir skandinavų (švedų), didžiulę įtaką latviams padariusi Latvijos teritorijoje gyvenusi finų tauta lyviai. Tuo tarpu Rytų Latvija (Latgala) patyrė stiprią lietuvių, lenkų ir rusų kultūrinę bei kalbinę įtaką.
Dauguma latvių yra liuteronų tikėjimo, nedidelė dalis yra pravoslavai, o Latgalos gyventojų dauguma yra katalikai.
 |
Šis antropologijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
