Lietuvos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuva – didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė. Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Lietuvos plotas – 65,2 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos.
Lietuvos geografinės koordinatės:
- Šiaurėje – 56°27' šiaurės platumos (į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo, Biržų r.);
- Pietuose – 53°54' šiaurės platumos (į pietryčius nuo Kabelių kaimo, Varėnos r.);
- Vakaruose – 20°56' rytų ilgumos (į pietvakarius nuo Nidos, Neringos miestas);
- Rytuose – 26°51' rytų ilgumos (į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, Ignalinos r.).
Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Jo padėtį 1990 nustatė Prancūzijos geografijos institutas Paryžiuje. Tai – 54°54' šiaurės platumos ir 25°19' rytų ilgumos. Europos centras yra 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus–Molėtų plento. Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kėdainių. Jo koordinatės – 55°10' šiaurės platumos ir 23°39' rytų ilgumos.
- Aukštasis kalnas – 293,84 m;
- Juozapinė – 293,6 m;
- Kruopinė – 293,4 m;
- Nevaišiai – 288,9 m.
Ilgiausios upės
| Bendras ilgis (km) | Ilgis Lietuve (km) | |
|---|---|---|
| Nemunas | 937 | 475 |
| Neris | 510 | 234 |
| Venta | 346 | 161 |
| Šešupė | 298 | 209 |
| Mūša | 284 | 146 |
Didžiausi ežerai:
(Vištytis – 1792,0 ha – būtų ketvirtas pagal dydį ežeras, tačiau didžioji jo dalis ne Lietuvoje)
Didžiausios pelkės (km²)
- Žuvinto palios – 68,5
- Čepkelių raistas – 58,6
- Didysis tyrulis – 47,2
- Baltosios Vokės pelkė – 40,1
- Praviršulio tyrulis – 36,4
Dirbama žemė daugiausia smėlėta ir molinga. Pagrindiniai gamtiniai ištekliai – smėlis, molis, žvyras, taip pat yra apie 1,6 milijonų m³ naftos, pietrytiniuose rajonuose – geležies rūda ir granitas.
Klimatas – pereinantis iš jūrinio į žemyninį, drėgnas tiek žiemą, tiek ir vasarą. Žemiausias taškas – Nemuno deltoje, Atmatos ir Skirvytės juosiamoje Rusnės saloje (–1,3 m), aukščiausias – Aukštasis kalnas (293,84 m) Medininkų aukštumoje.
[taisyti] Klimatas
2005 m. vidutinė oro temperatūra buvo nuo +6,1 iki +8,3°C (nuo +0,5 iki +1,1°C aukštesnė nei vidutinė daugiametė).
| Klimato rodikliai | |||||||
| Vidutinė oro temperatūra, °C | |||||||
| Sausis | |||||||
| Metai | Klaipėda | Laukuva | Kybartai | Panevėžys | Utena | Varėna | Vilnius |
| 2000 | 0,4 | -2,3 | -1,8 | -2,6 | 3 | -3,2 | -3,4 |
| 2001 | 0,4 | -1,5 | -0,8 | -0,8 | -1,2 | -1,1 | -1,8 |
| 2002 | 1,1 | -1,4 | -0,8 | -1,7 | -2,3 | -1,8 | -2,5 |
| 2003 | -3,2 | -5,4 | -4,3 | -5,3 | -5,5 | -5,5 | -5,9 |
| 2004 | -5,2 | -7,5 | -7,1 | -7,3 | -7,6 | -7,3 | -7,7 |
| 2005 | 1,6 | -0,8 | 0,5 | -0,5 | -0,8 | -0,4 | -0,9 |
| Liepa | |||||||
| 2000 | 16,2 | 15,2 | 16,2 | 16,4 | 15,9 | 16 | 15,8 |
| 2001 | 20,1 | 19,8 | 20,8 | 20,9 | 21,1 | 21 | 20,8 |
| 2002 | 19,6 | 18,3 | 20,1 | 20,3 | 20,2 | 20,6 | 20,8 |
| 2003 | 19,9 | 19,3 | 20,3 | 20,6 | 19,7 | 19,8 | 19,7 |
| 2004 | 16,7 | 15,2 | 16,7 | 16,8 | 16,7 | 16,5 | 16,7 |
| 2005 | 19,3 | 18 | 18,8 | 19,1 | 18,4 | 18,6 | 19,1 |
| Metinė temperatūra | |||||||
| 2000 | 9 | 7,5 | 8,6 | 8,1 | 7,7 | 8 | 7,8 |
| 2001 | 7,9 | 6,5 | 7,5 | 7,1 | 6,8 | 7 | 6,6 |
| 2002 | 8,7 | 7,1 | 8,3 | 7,7 | 7,2 | 7,5 | 7,6 |
| 2003 | 7,9 | 6,2 | 7,4 | 6,9 | 6,4 | 6,6 | 6,5 |
| 2004 | 7,9 | 6 | 7,5 | 6,8 | 6,5 | 6,7 | 6,5 |
| 2005 | 7,9 | 6,2 | 7,4 | 6,9 | 6,5 | 6,7 | 6,7 |
| Krituliai per metus, mm | |||||||
| 2000 | 587 | 701 | 462 | 640 | 805 | 685 | 694 |
| 2001 | 851 | 945 | 656 | 739 | 773 | 734 | 728 |
| 2002 | 646 | 726 | 558 | 509 | 598 | 761 | 618 |
| 2003 | 728 | 613 | 551 | 523 | 655 | 668 | 646 |
| 2004 | 661 | 865 | 651 | 624 | 778 | 682 | 719 |
| 2005 | 752 | 642 | 649 | 527 | 701 | 861 | 783 |
| Vidutinis sniego dangos storis, cm | |||||||
| 2000 | 7 | 4 | 3 | 9 | 16 | 15 | 14 |
| 2001 | 21 | 39 | 14 | 22 | 35 | 24 | 29 |
| 2002 | 13 | 29 | 13 | 16 | 31 | 21 | 17 |
| 2003 | – | 13 | 13 | 20 | 21 | 19 | 18 |
| 2004 | 11 | 16 | 21 | 25 | 29 | 29 | 37 |
| 2005 | 9 | 31 | 28 | 26 | 37 | 35 | 26 |
| Didžiausias dirvožemio įšalimo gylis, cm | |||||||
| 2000 | – | – | 10 | 22 | 14 | 23 | 28 |
| 2001 | – | – | 32 | 30 | 24 | 50 | 44 |
| 2002 | – | – | 31 | 42 | 55 | 58 | 62 |
| 2003 | – | – | 47 | 55 | 68 | 73 | 94 |
| 2004 | – | – | 30 | 23 | 11 | 29 | 29 |
| 2005 | – | – | 20 | 27 | 19 | 16 | 36 |
Pastabos:
- Iki 2000 m. vidutinis sniego dangos storis ir didžiausias dirvožemio įšalimo gylis apie Klaipėdą buvo matuojamas Vėžaičiuose.
- Panaikinus agrometeorologinius stebėjimus, įšalimo gylis nuo 2000 m. matuojamas meteorologijos stočių aikštelėse.
 |
Šis straipsnis apie Lietuvą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
