Lietuvos krikščionys demokratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos krikščionys demokratai (LKD). – Lietuvos dešinioji politinė partija. 1990 – 2001 m. Lietuvos krikščionių demokratų partija, tęsianti šios partijos tradicijas.

Turinys

1 Istorija
2 Struktūra
3 Taryba
4 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Partijos ištakos prasidėjo dar 1904 m. Kuomet ilgą laiką LKD partijos pirmininku buvo tautos švietėjas – kun. Mykolas Krupavičius.

1989 m. vasario 10 d. trylikos asmenų grupė paskelbė pareiškimą, kad nuo 1989 m. vasario 16 d. atgaivina veiklą Lietuvos krikščionių demokratų partija. Iš prieškario krikščionių demokratų partijos veikėjų šį pareiškimą pasirašė Viktoras Keturakis ir Povilas Šilas, taip pat Viktoras Petkus, kun. Edmundas Paulionis, kun. Vincentas Velavičius, kun. Alionidas Budrius, Petras Gražulis, Vytautas Bogušis, Kazimieras Kryževičius, Kazimieras Momkus, kun. Kazimieras Gražulis, Alfredas Macijauskas, Jadvyga Bieliauskienė.

1990 m. vasario 24 d. į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą išrinkti atkurtos Krikščionių demokratų partijos nariai Egidijus Klumbys ir Algirdas Saudargas. Jie 1990 m. kovo 11 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.

Pirmuoju partijos pirmininku buvo išrinktas žymus disidentas Viktoras Petkus. Tačiau dėl asmeninių ambicijų ir tarpusavio nesutarimų netrukus atskilo dalis partijos narių, kurie vadovaujami V.Petkaus įsteigė naują krikščioniškos pakraipos partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (KDS).

Partija toliau plėtėsi, visoje Lietuvoje steigė skyrius, kuopas, rengė konferencijas, suvažiavimus, atkūrė laikraščius „Apžvalga“ ir „Tėvynės sargas“. Daug krikščionių demokratų atstovų buvo išrinkta per 1995 ir 1997 metų savivaldybių rinkimus į savivaldybių tarybas. Kai kuriuose rajonuose LKDP atstovai išrinkti rajonų merais ar jų pavaduotojais.

1992-1996 m. Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos krikščionių demokratų partijai atstovavo jau dešimt atstovų. 1996 m. į Seimą išrinkta net 16 LKDP atstovų, kurie kartu su Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriais) lapkričio 20 d. sudarė koaliciją ir sudarytoje Lietuvos Respublikos vyriausybėje Algirdas Saudargas ėmė vadovauti Užsienio reikalų, Česlovas Stankevičius – Krašto apsaugos ir Zigmas Zinkevičius – Švietimo bei mokslo ministerijoms. Tačiau vyriausybės ir koalicijos partnerių veikla nesiderino su krikščioniškosios demokratijos vertybėmis ir ideologinėmis nuostatomis, todėl 1999 m. birželio 1 d. LKDP valdyba priėmė rezoliuciją dėl koalicijos sutarties nutraukimo. Be to, nuo partijos atskilo modernieji krikščionys demokratai, sudarę savo partiją.

Tai paskatino Lietuvos krikščionių demokratų partiją ir Krikščionių demokratų sąjungą vėl susijungti. KDS tokį nutarimą priėmė savo suvažiavime 2001 m. balandžio 7 d. LKDP gegužės 12 d. konferencijoje absoliučia balsų dauguma (250 už ir 30 prieš) pirmiausia priėmė nutarimą dėl partijų susijungimo. Po to partija pasivadino „Lietuvos krikščionys demokratai“ (LKD).Tą pačią dieną įvyko LKD ir KDS Jungiamoji konferencija, kurioje abi krikščioniškosios demokratijos partijos susijungė į LKD. Nors faktiškai įvyko dviejų partijų susijungimas pariteto pagrindais, formaliai LKDP tik pakeitė pavadinimą ir po to į ją įsiliejo KDS.

Dalis LKDP narių, nepritarę šiam jungimuisi, susibūrė į Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partiją, kurios pirmininku tapo akademikas Zigmas Zinkevičius.

Konferencijoje buvo išrinkti nauji LKD valdymo organai, pirmininku tapo daktaras Kazys Bobelis, pavaduotojais – Algirdas Saudargas ir Eduardas Pabarčius. Sudaryta 12 narių Valdyba, po 6 iš kiekvienos besijungiančios pusės. Valdybos pirmininku išrinktas Petras Gražulis, o jo pavaduotojais – Gražina Paliokienė ir L.Lydeka.

2004 m. kovo 20 d. įvyko neeilinė LKD Konferencija, kurios metu buvo priimtas LKD Pirmininko dr. Kazio Bobelio atsistatydinimas ir surengti nauji LKD pirmininko rinkimai. Daugumos Konferencijos delegatų sprendimu nauju LKD Pirmininku išrinktas Molėtų rajono savivaldybės meras Valentinas Stundys. P.Gražuliui atsistatydinus iš LKD Valdybos pirmininko posto laikinai valdybos pirmininko pareigas pradėjo eiti Ignas Vėgėlė. Iškart po šių persitvarkymų partijos vadovybė pradėjo ruoštis rinkimams į Europos Parlamentą. Bet struktūriniai pokyčiai vadovybėje įvyko per vėlai – už partiją balsavo tik 30 tūkst. rinkėjų. 2004 m. spalio 10 d. LKD, gavusi tik 1,4% balsų, nesėkmingai dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą.

[taisyti] Struktūra

Partijoje 12000 narių 58 skyriuose, partijos sudėtyje veikia LKD Politinių kalinių, tremtinių ir partizanų, Kaimo reikalų, Moterų ir Jaunimo sekcijos. Kasdieninius reikalus tvarko Vykdomasis biuras.