Liuisas Kerolis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Charles Lutwidge Dodgson (1832 sausio 27 – 1898 sausio 14), dažniau žinomas slapyvardžiu Lewis Carroll – anglų matematikas, logikas, rašytojas, anglikonų pastorius, fotografas. Žymiausias kūrinys – „Alisa Stebuklų šalyje“ ir jo tęsinys „Alisa Veidrodžio karalystėje“.
Turinys |
[taisyti] Biografija
Dodžsonų šeima buvo kilusi iš šiaurės Anglijos ir turėjo airiško kraujo. Dauguma Kerolio protėvių buvo karininkai arba anglikonų pastoriai.
Kerolis gimė Varingtone (Warrington), Češyre. Jis buvo trečias vaikas ir vyriausias sūnus. Po jo gimė dar aštuoni broliai ir seserys. Iš pradžių berniukas mokėsi namie, dvylikos metų buvo išsiųstas į mažą privačią mokyklą Ričmonde (Richmond). 1845 m. perėjo į Rugby mokyklą, kuria nebuvo labai patenkintas.
1851 m. pradėjo mokytis Oksfordo universitete, Christ Church koledže. Vėliau tapo Christ Church matematikos lektoriumi. Christ Church įvairias pareigas užėmė iki mirties.
[taisyti] Veikla
[taisyti] Fotografija
1856 m. Kerolis pradėjo fotografuoti ir greitai tapo žinomu fotografu. Fotografija jam padėjo suartėti su įtakingais visuomenės sluoksniais: per savo gyvenimą padarė nemažai žinomų žmonių protretų. Fotografuoti baigė 1880 m. dėl nežinomų priežasčių. Iš maždaug 3000 fotografijų išliko mažiau nei 1000.
[taisyti] Literatūra
Būdamas jaunas, rašė poeziją ir apsakymus ir siuntė juos įvairiems žurnalams. 1854-1856 m. kūriniai pasirodydavo nacionalinės reikšmės leidiniuose „The Comic Times“ ir „The Train“ bei mažesniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Whitby Gazette“ ir „Oxford Critic“. 1856 m. pirmąkart pasirašo vardu 'Lewis Carroll' (po eilėraščiu „Vienatvė“, išspausdintu „The Train“). Šis pseudonimas buvo pagrįstas tikruoju vardu: Lewis – angliška forma vardo Ludovicus, kuris savo ruožtu buvo lotyniškas Lutwidge atitikmuo, o Carroll – angliškas Carolus variantas, atitinkamai lotyniškas Charles pakaitalas.
1856 m. į Christ Church koledžą atsikėlė naujas dekanas Henry Liddell. Kerolis susibendravo su Henry žmona Lorina ir jų vaikais, ypač Ina, Edith ir Alice (Alisa). Kalbama, kad pastaroji įkvėpė jo knygų personažę Alisą, tačiau pats Kerolis tai neigė. 1862 m. iškylaudamas su Liddellų šeimos vaikais Kerolis sugalvojo siužetą, tapusį itin sėkmingos knygos pagrindu. Alisa Liddell, išklausiusi pasakojimą, priprašė jį užrašyti, tad galiausiai 1864 m. Kerolis jai dovanojo rankraštį pavadinimu „Alisos nuotykiai po žeme“. 1863 m. šį rankraštį jau buvo nunešęs leidėjui, o 1865 m. jis išleistas pavadinimu „Alisos nuotykiai Stebuklų šalyje“.
Knyga labai išpopuliarėjo, Kerolis gaudavo krūvas gerbėjų laiškų. 1872 m. išleido antrąją knygą apie Alisą – „Alisa Veidrodžio karalystėje“.
1876 m. pasirodė „The Hunting of the Snark“. Paskutinis romanas „Sylvie and Bruno“ išleistas dviem tomais 1889 ir 1893 m.
