Michailas Glinka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Michailas Ivanovičius Glinka (Михаил Иванович Глинка, g. 1804 m. gegužės 20 d. pagal senąjį kalendorių – m. 1857 m. vasario 15 d. pagal naująjį kalendorių) – rusų kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu.
Glinka buvo turtingo prekybininko sūnus, todėl jaunystėje daug mokėsi įvairiose Europos šalyse. Jo teorinis muzikinis išsilavinimas buvo menkas, nes jis daugiau šliejosi prie poetų ir dailininkų nei prie kompozitorių.
Tuo metu rusų nacionalinė muzika buvo nesusiformavusi, aristokratija klausydavosi muzikos iš svetimų šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, šiais vakarietiškais stiliais rašė rusų kompozitoriai. Glinka, įkvėptas Belinio ir Donicečio, parašė pirmąją grynai rusišką operą „Gyvybė už carą“ (1836 m.), dar žinomą kaip „Ivanas Susaninas“. Šios operos melodijos primena rusiškas liaudies dainas, yra dainų citatų. Antroji opera – „Ruslanas ir Liudmila“ – pastatyta 1842 m., bet nesusilaukė tokio pat populiarumo kaip pirmoji.
Kiti žymūs Glinkos kūriniai: (fantazija)„Karaminskaja“ (1848 m.),(uvertiūra) „Naktis Madride“ (1848, 1851),(uvertiūra) „Aragono Chota“ (1845). Jis taip pat parašė romansų, pjesių fortepijonui, kamerinės muzikos. Glinkos „Patriotinė daina“ buvo naudojama kaip Rusijos Federacijos himnas 1990-2000 m.
