Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
MiG-19
|
MiG-19 |
Tipas |
Naikintuvas |
NATO kodas |
Farmer |
Statytojas |
|
Kūrėjas |
Mikoyan-Gurevich, TSRS |
Pirmas skrydis |
1953 m. rugsėjo 18 d. |
Pradėtas naudoti |
1955 m. kovo mėn. |
Baigtas naudoti |
|
Būsena |
|
Pagrindiniai naudotojai |
|
Pastatyta vienetų |
8 500 (įskaitant Čekoslovakiją ir Kiniją) |
Programos kaina |
|
Vieneto kaina |
|
Variantai |
|
MiG-19 (rus. МиГ-19) – Tarybų Sąjungos antros kartos naikintuvas.
1951 m. konstrutorių biuras Mikoyan-Gurevich patobulino MiG-17 SM-1 naikintuvą. Skraidymo sąvybės ir naujas kompaktiškas A. Mikulino sukonstruotas AM-5 variklis pastumėjo kurti naujesnį modernesnį naikintuvą. Naujesnės modifikacijos SM-2 prototipui buvo sumontuoti 55° kampu pasukti sparnai (SM-1–45°). Po skraidos bandymų, dėl netobulų charakteristikų, nutarta stabilizatorius nuo uodegos kylio perkelti ant fiuzeliažo. Taip pat pastebėta, jog AM-5 varikliai nėra tokie galingi, kad pavyktų pasiekti viršgarsinį greitį. Pakeitus variklį į AM-9 ar RD-9B, konstruktoriam teko nemažai padirbėti ties naikintuvo uodegos konstrukcija. 1994 m. sausio 5 d. naikintuvas (variantas SM-9) pakilo į orą ir po sėkmingų skraidos bandymų, pritarta serijinei gamybai, suteikiant MiG-19 pavadinimą.
[taisyti] Modifikacijos
MiG-19PM su oras-oras tipo raketomis ir papildomomis kuro talpyklėmis.
- MiG-19 – bazinis modelis su dvejais AAM-9B turboreaktyviniais variklias.
- MiG-19S – su patobulintais stabilizatoriais. Naikintuvu pasiektas 180 m/s pakilimo greitis.
- MiG-19P – naikintuvas-sulaikytojas, skirtas atlikti užduotis bet kokiomis oro sąlygomis. Jame sumontuotas radiolokatorius su taikikliu RP-1 (rus. РП-1 Изумруд).
- MiG-19PM – galintis skraidinti 4 oras-oras tipo raketas, su nutaikymo sistema RPS Izumrud (rus. РПС Изумруд). Patrankos nebuvo komplektuojamos.
- MiG-19SV – naikintuvas-sulaikytojas, naudojamas dienos metu, maksimaliai palengvinta MiG-19S versija. Ginkluotė – viena NR-30 (rus. HP-30) patranka. Juo buvo pasiektas maksimalus aukštis – 20 740 m.
MiG-19 pagrindu buvo sukonstruoti bandomieji MiG-19MU, MiG-19SU, SM-10, SM-20, SM-30 ir kiti. Jais buvo bandomos naujos ginkluotės sistemos, borto įranga, varikliai, degalų papildymas ore, katapultavimas.
[taisyti] Šalys naudotojos
- Afganistanas, Albanija, Angola, Bangladešas, Bulgarija, Čekoslovakija, Egiptas, Indonezija, Irakas, Kambodža, Kinija (gamino savąją versiją J-6), Kuba, Lenkija, Pakistanas, Rumunija, Somalis, Sudanas, Sirija, Šiaurės Korėja (Kinijos J-6 versija), Tarybų Sąjunga, Tanzanija, Vengrija, Vietnamas, Vokietijos Demokratinė Respublika, Zambija.
- Trys NR-30 patrankos (kalibras 30 mm). Viena sumontuota fiuzeliaže (70 užtaisų), po vieną sparnuose (po 55 užtaisus).
- Iki 250 kg bombų ar nevaldomų raketų arba montuojamos po sparnais 4 oras-oras tipo raketos UR K-5.
[taisyti] Charakteristikos
Ekipažas |
1 pilotas |
Ilgis |
12.50 m |
Sparnų ilgis |
9.20 m |
Aukštis |
3.90 m |
Sparnų tipas |
Strėlinis |
Sparnų kampas |
55° |
Sparnų plotas |
25 m² |
Tuščioji masė |
5 100 kg |
Pilnoji masė |
7 500 kg |
Maksimali masė |
8 500 kg |
Variklis (-iai) |
Tumansky RD-9B turboreaktyvinis, du |
Traukos jėga |
31.9 kN |
Maksimalus greitis |
1 445 km/h |
Mach |
1.18 |
Maksimalus aukštis |
17 500 m |
Skrydžio nuotolis |
2 200 km |
Kovinis skrydžio nuotolis |
685 km |
Kilimo greitis |
180 m/s |