Mirimo lagūna
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mirimo lagūna (port. Lagoa Mirim, isp. Laguna Merín) – antroji pagal plotą Pietų Amerikos lagūna (po Patos ežero). Lagūnos ilgis apie 190 km, plotis 48 km, plotas apie 3.994 km². Nuo Atlanto vandenyno ją skiria pelkėta 17-40 km pločio smėlio juosta.
Mirimo vandens baseiną (apie 60.000 km²) sudaro žemos, drėgnos lygumos, pievos, šlapžemiai. Vidutinis metinis kritulių kiekis siekia 1.200–1.500 mm.
Pietinė Mirimo lagūnos dalis priklauso Urugvajui (Treinta y Tres departamentas), šiaurinė – Brazilijos Pietų Rio Grandės provincijai. Su šiauriau plytinčiu Patos ežeru jungiasi San Gonsalo kanalu (port. Canal do São Gonçalo).
Per pastaruosius 20 metų lagūnos apylinkėse greta tradicinės ganyklinės gyvulininkystės pradėta auginti daug ryžių, ir su tuo susiję irigacijos darbai kelia pavojų natūralioms ekosistemoms. Jungtinės tautos Mirimo regioną paskelbė biosferos rezervatu.
