Moters lytiniai organai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moters lytiniai organai skiriami į vidinius ir išorinius:
- vidiniams priklauso kiaušidės (lytinės liaukos, kuriose gaminasi lytinės ląstelės), makštis, lytiniai takai (kiaušintakiai, kuriuose įvyksta apvaisinimas), gimda, kurioje išnešiojamas vaisius, bei pridėtinės lytinės liaukos, išskiriančios įvairius drėkinančius skysčius;
- išoriniai moters lytiniai organai vadinami pute, ir jos sričiai priskiriama: gakta, lytinės lūpos, varputė, makšties prieangis ir Bartolino liaukos.
Vidiniai lytiniai organai yra dauginimosi sistemos organai. Per juos atliekamas lytinis aktas, juose subręsta kiaušialąstė, įvyksta apvaisinimas, gemalo ir vaisiaus vystymasis. Gimdymo metu per moters lytinius organus išstumiamas vaisius su visais jo embrioniniais dariniais (visų pirma placenta). Riba tarp moters vidinių ir išorinių lyties organų yra mergystės plėvė, o pradėjus lytinį gyvenimą – plėvės likučiai.
Išoriniai lytiniai organai yra gerai aprūpinami krauju, juose yra daug nervinių galūnių, tai su lytiniu geismu susiję ir organai. Dažnai, juose yra jautriausios moters erogeninės zonos. Jų stimuliavimas skatina makšties sienelių sudrėkimą (makšties lubrikaciją), mažųjų lytinių lūpų ir varputės padidėjimą, laisvesnį įėjimą makštin. Visa tai dar labiau sustiprina putės jaudrumą ir suteikia lytinio susijaudinimo pojūtį.
Raukšlės tarp lytinių lūpų, palei varputę ir makšties prieangį – tai vietos, kurios nusėda šlapimo ir lytinių išskyrų likučiai, ir jie gali sukelti aštrų nemalonų kvapą, nemalonius pojūčius, o kartais – net būti uždegimo priežastimi. Todėl putės plovimas yra būtina lytinės higienos sudedamoji dalis.
[taisyti] Kiaušidės
Išsamesnis straipsnis žr. Kiaušidė (lot. ovarium)
Jose formuojasi lytinės ląstelės – kiaušialąstės. Ovogenezės metu moters kiaušidėse I eilės ovocitas turi 46 chromosomas; jam pirmą kartą dalijantis mejotiškai, susidaro dvi ląstelės, turinčios po 23 chromosomas. Viena iš šių ląstelių, vadinama II eilės ovocitu, gauna beveik visą citoplazmą. Antroji vadinama pirmuoju poliniu kūneliu. Šis gali suirti arba vėl dalintis. II eilės ovocite prasideda mejozės II dalijimasis ir baigiasi II metafazėje. Po to ląstelė iš kiaušidės patenka į kiaušintakius, kur ją gali apvaisinti spermatozoidas. Jam susiliejus su kiaušialąste, ji yra aktyvuojama (apvaisinama). Subrendusi kiaušialąstė turi 23 dukterines chromosomas. Mejozės metu moters organizme iš vieno I eilės ovocito susidaro tik viena kiaušialąstė ir dažniausiai trys poliniai kūneliai. Šie iš organizmo pasišalina per mėnesines.
[taisyti] Nuorodos
- Kiaušintakis
- Gimda (lot. uterus)
- Gimdos kaklelis (lot. cervix uteri)
- Makštis (lot. vagina)
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Putė - Skeno liaukos - Varputė |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
