Naujasis Testamentas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naujasis Testamentas (NT) – Biblijos dalis, 27 krikščionių veikalai, parašyti I a., dauguma jų labai trumpi. Parašytas senąja graikų kalba.
Šią knygą sudaro 4 Evangelijos: Mato, Jono, Luko ir Morkaus, skirtingais aspektais nušviečiančios Jėzaus gyvenimą ir mokymą, kartu su Apaštalų darbais, kur tęsiama Evangelija pagal Luką ir pasakojama apie pirmuosius 30 krikščionių Bažnyčios gyvavimo metų. Vėliau yra 13 Pauliaus laiškų, parašytų įvairioms bažnyčioms ir asmenims; 8 kitų pirmųjų krikščionių valdovų laiškai; ir Apreiškimas Jonui – apokalipsės knyga: paskutinių dienų įvykiai prieš didijį teismą .
Visos 27 NT knygos gali būti suskirstytos į tris dalis:
- Istorinės knygos (apie Jėzų):
- Mato evangelija
- Morkaus evangelija
- Luko evangelija
- Jono evangelija
- Apaštalų darbai
- Apaštalų laiškai:
- Laiškas Romiečiams
- Pirmasis laiškas korintiečiams
- Antrasis laiškas korintiečiams
- Laiškas galatams
- Laiškas efeziečiams
- Laiškas filipiečiams
- Laiškas kolosieciams
- Pirmasis laiškas tesalonikiečiams
- Antrasis laiškas tesalonikiečiams
- Pirmasis laiškas Timotiejui
- Antrasis laiškas Timotiejui
- Laiškas Titui
- Laiškas Filemonui
- Laiškas žydams
- Jokūbo laiškas
- Pirmasis Petro laiškas
- Antrasis Petro laiškas
- Pirmasis Jono laiškas
- Antrasis Jono laiškas
- Judo laiškas
- Pranašystės:
- Apreiškimas Jonui
[taisyti] Nuorodos
Krikščionybė | |
Krikščionybės istorija - Jėzus Kristus - Biblija - Senasis Testamentas - Naujasis Testamentas - Popiežius | |
Katalikybė | Stačiatikybė | Protestantizmas | Anglikonizmas | Koptai | Nestoriečiai |