Neronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neronas (Nero Claudius Augustus Germanicus – Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas, 37 m. gruodžio 15 – 68 m. liepos 9) tikrasis vardas Lucijus Domicijus Ahenobarbas; Romos imperatorius (nuo 54 m.) iš Julijų Klaudijų dinastijos.
Iš pradžių, veikiamas pretorijaus prefekto Būro ir filosofo Senekos, valdė remdamasis senatu. Paskui pradėjęs represijas ir ėmęsis konfiskavimų, sukėlė Senato diduomenės (65 m. prieš Neroną buvo surengtas nesėkmingas Pizono sąmokslas) ir kitų gyventojų nepasitenkinimą.
Nerono įsakymu buvo nužudyta jo motina, nusižudė Seneka, rašytojai Lukanas, Petronijus; 64 m. Romos gaisro kaltininkais paskelbė krikščionis ir pradėjo juos persekioti, 68 m. prieš Neroną sukilo provincijų vietininkai (Vindeksas, Galba). Neronas turėjo bėgti iš Romos ir pakeliui nusižudė. Su jo mirtimi baigėsi visa Julijų Klaudijų dinastija.
[taisyti] Nuorodos
Anksčiau valdė: Klaudijus I |
Romos imperatorius 54–58 |
Vėliau valdė: Galba |