Serveris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Serveris – specialios paskirties kompiuteris, skirtas kitų kompiuterių aptarnavimui (neskirtas asmeniniam naudojimui). Dažniausiai išskiriamos kelios serverių rūšys (pagal paskirtį): failų serveriai (FTP, SMB, etc.), pašto serveriai (POP3, SMTP, IMAP), tinklalapių serveriai (angliškai: web server [host]) (HTTP), duomenų bazių serveriai (SQL), aplikacijų serveriai, ir pan. Daugeliu atvejų tas pats kompiuteris gali atlikti visas šias funkcijas. Serverių naudojimas pagrįstas client-server architektūra: klientas (kompiuteris ar programa) prisijungia prie serverio, skirto tam tikrai užduočiai, ir siunčia pastarąjam įsakymus, kurie vykdomi. Dėl tokio išskyrimo galima lengvai organizuoti daugelio vartotojų bendrą darbą, efektyviau panaudoti skaičiavimo resursus, padidinti sistemų patikimumą ir pan. Dėl darbo pobūdžio bei saugumo reikalavimų serveriuose dažniausiai naudojamos specifinės operacinės sistemos (UNIX, Linux, NetWare ir pan.), nors kartais būna ir serverių, naudojančių įprastas Windows ar Mac OS sistemas.

Senesniais laikais serveris turėjo būti specializuota, padinto našumo mašina. Šiuo metu esant nedidelei apkrovai serverio funkcijas neblogai atlieka ir įprastas kompiuteris, jei jis gerai parengtas nenutrūkstamam darbui.

Serveriu taip pat vadinama tokiame kompiuteryje veikianti specialios paskirties programa kuri sąveikaudama su kompiuteriniu tinklu atlieka aukščiau išvardintus veiksmus (pavyzdžiui, Apache serveris). Paleidus tokią programą bet kuriame kitame Interneto jungtį turinčiame kompiuteryje, jis taip pat pavirsta serveriu. Toksai „anarchistinis serveris“ pasiekiamas iš bet kurios pasaulio vietos pagal jo IP adresą; žodinio vardo jis neturi. Priklausomai nuo konfigūracijos, IP adresas gali būti pastovus arba keistis kiekvienąkart įjungiant kompiuterį. P2P sistemose kiekvienas kompiuteris taip pat yra iškart ir klientas, ir serveris.