Peloponeso karas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peloponeso karas – karas, vykęs tarp Atėnų ir Spartos Antikos laikais. Karas vyko tarp dviejų sąjungų: Delo, vadovaujamos Atėnų, ir Peloponeso, vadovaujamos Spartos.
Tarp dviejų Graikijos galių – Spartos ir Atėnų – ilgą laiką buvo priešiški santykiai, kurie buvo nulemti nesuderinamų, diametraliai priešingų interesų. Jonijos sąjungai vdovaujantys Atėnai atstovavo demokratiją; Peloponeso sąjungos, kuriai priklausė dorėnų ir beveik visos eoliečių valstybės, lyderė Sparta buvo aristokratijos pavyzdys.
Pagrindinės kilusio karo priežastys:
- Atėnai ir Sparta varžėsi dėl viešpatavimo Graikijoje,
- Sparta ir kiti poliai baiminosi didėjančios Atėnų įtakos (Atėnų žinioje buvo Delo sąjungos lėšos ir Egėjo jūros polių karinis laivynas).
Be to, neturtingiems Atėnų piliečiams karas buvo pasipelnymo šalinis, o nauju karu Periklis tikėjosi susigrąžinti savo turėtą populiarumą, įgytą per graikų ir persų karus.
[taisyti] Karo pasekmės
- Kare dalyvavę poliai nusilpo, subyrėjo sudarytos sąjungos;
- nusilpo politinė graikų vienybė;
- Atėnai prarado savo vadovaujamą karinį, ekonominį ir politinį vaidmenį Graikijoje;
- susidarė palankios sąlygos sustiprėjusiems kaimynams (Makedonijai) užkariauti Graikiją.
 |
Šis karinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
