Povilas Bekeris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Bekeris (1910 m. spalio 18 d. Čeliabinske (Rusija) – 1984 m. birželio 6 d. Vilniuje) – pedagogas, dirigentas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Pirmieji muzikos mokytojai buvo Mykolas Karka Panevėžyje ir Vincas Bacevičius Kaune. 1939 m. Kauno konservatorijoje įgijo kapelmeisterio ir kontraboso specialybes (E. Gailevičiaus klasė), o choro dirigavimo mokėsi pas Nikodemą Martinonį. 1934 – 1940 m. – Kauno radiofono ir 1940 – 1944 m. – Vilniaus radijo simfoninių orkestrų artistas. Tuo pačiu metu pasireiškė ir kaip dirigentas.
Nuo 1940 m. – Vilniaus muzikos mokyklos dėstytojas, 1945 – 1947 m. – direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams.
Nuo 1945 m. Vilniaus konservatorijoje dėstė kontrabosą ir muzikinio auklėjimo discipliną, buvo operos klasės dirigentas. Vėliau – Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, docentas (1962 m.) ir profesorius (1981 m.).
Išugdė per 50 chorų dirigentų. Kartu buvo Vilniaus kultūros-švietimo technikumo organizatorius, choro dirigavimo skyriaus vedėjas ir dėstytojas (1954 – 1961 m.). Vadovavo ir sostinės mėgėjų chorams. 1961 – 1983 m. – simfoninio orkestro „Vilnius“ meno vadovas ir dirigentas. Orkestras daug koncertavo, kūrybiškai bendradarbiavo su miesto chorais ir rengė bendrus koncertus.
P. Bekeris buvo respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto ir respublikinių (1960, 1965, 1970 m.) dainų švenčių dirigentas, Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatas (1963 – 1975 m.). Sukūrė kūrimų pučiamųjų orkestrui, kaimo kapelai ir dainų chorams. 1961 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
