Pulpitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pulpitas (lot. pulpitis) – danties pulpos uždegimas. Prasideda paprastai kariesui pažeidus dentiną ir burnos mikroflorai patekus į pulpą. Pulpitą taip pat sukelia dantų traumos, neatsargus karieso gydymas ir pažeidmas stomatologiniais instrumentais, susirgus parodontoze ir kt. Paprastai pulpa užpildo danties ertmę, maitina kietus danties audinius, o kramtant susidarančius dirgiklius perduoda vidaus organams. Pulpos nervai su centrine nervų sistema jungiasi per trišakį nervą, simpatines ir parasimpatines skaidulas.
Atsiradus pulpitui, užkratas spaudžia nervinius pulpos elementus, dėl to atsiranda priepuoliniai danties skausmai, kurie nuo apatinių dantų plinta smilkinio, o nuo viršutinių – akių, kaktos link. Kartais skausmas plinta į krūtinę, net pilvą. Dantis dažniausiai skauda naktį. Uždegiminis procesas gali būti ūminis ir lėtinis> Pulpitas gali būti serozinis, pūlingas, hemoraginis ir kt.