Ragasnapiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Bucerotidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Malajinis ragasnapis (Anthracoceros malayanus) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Ragasnapiniai (lot. Bucerotidae, angl. Hornbills, vok. Nashornvögel) – paukščių šeima, priklausanti žalvarininių paukščių (Coraciiformes) būriui.
Turinys |
[taisyti] Išvaizda
Taip pavadinti dėl savo didelio snapo, kuris užlenktas į apačią ir turi savotiškas ragines išaugas (pvz., tokai tokių raginių išaugų neturi). Tačiau toks snapas yra lengvas, nes jame yra daug didelių oro ertmių. Snapo kraštai dantyti. Galva nedidelė, kaklas ir uodega ilgi, sparnai trumpi, suapvalinti. Nuskrenda netoli, tačiau skrydžio metu paukštis savo sparnais kelia didelį triukšmą. Apatinėje kūno dalyje plunksnos banguotai prigludusios. Gerklė ir aplink akis yra pliki ploteliai, akies viršutinis vokas su storomis šeriuotomis blakstienomis.
Visi ragasnapiai savo išvaizda ir gyvenimo būdu labai panašūs vieni į kitus. Tai gana dideli paukščiai. Būdingas pirštų suaugimas: 2 ir 3 pirštai suaugę per pusę pagrindinio piršto ilgio, 3 ir 4 pirštai – prie 2 ir 3 (ragavarnių pirštai nesuaugę). Patinai šeriasi per lietaus sezoną. Patelės uodegos ir sparnų plunksnas keičia perėjimo metu ir toks šerimasis trunka ilgai
[taisyti] Gyvenamoji aplinka ir veisimasis
Gyvena tankiuose aukštuose miškuose. Didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia medžiuose, išskyrus ragavarnius, kurie apsigyvena krūmais apaugusiose atviresnėse vietose. Laikosi poromis, kartais sudaro laikinus būrius. Lizdą įsirengia drevėje. Perėjimo metu, kai patelė tupi ant kiaušinių, patinas drevės angą užmūryja moliu, kuris sustingsta ir patelė iš tokio lizdo negali išlysti. Per likusią nedidelę angelę patinas įkiša savo snapą, numeta patelei ir išsiritusiems jaunikliams maisto. Perėdama patelė numeta beveik visas savo plunksnas, todėl išimta iš lizdo negali skraidyti.
Kiaušiniai balti, vienspalviai arba su neryškiomis dėmelėmis. Stambiosios ragasnapių rūšys deda 1-3 kiaušinius, mažesnės – iki 5. Peri 1-1,5 mėnesio. Jaunikliai išsirita akli ir pliki, lizde dar išbūna nuo 1 iki 3-4 mėnesių. Per metus būna 2 vados.
[taisyti] Mityba
Ragasnapiai yra įvairiaėdžiai. Lesa vabzdžius, smulkius stuburinius, uogas, vaisius, kai kurių augalų šaknis, grūdus. Smulkiosios rūšys (pvz., tokai) lesa išimtinai vabzdžius, stambiosios – daugiausia vaisius.
[taisyti] Sistematika
Paplitę nuo Sacharos iki pietų Afrikos ir tropikinėje Azijoje iki Filipinų
Šeimoje yra 57 rūšys:
- Azijiniai ragasnapiai (Aceros)
- Barzdotasis ragasnapis (Aceros undulatus)
- Raudonasis ragasnapisl (Aceros subruficollis)
- Šalmuotasis ragasnapis (Aceros cassidix)
- Ilgakuodis ragasnapis (Aceros comatus)
- Mindanao ragasnapis (Aceros leucocephalus)
- Narkondamo ragasnapis (Aceros narcondami)
- Rausvakaklis ragasnapis (Aceros nipalensis)
- Papuasinis ragasnapis (Aceros plicatus)
- Raukšlėtasis ragasnapis (Aceros corrugatus)
- Sumbos ragasnapis (Aceros everetti)
- Valdeno ragasnapis (Aceros waldeni)
- Trumpakuodžiai ragasnapiai (Anorrhinus)
- Tikelio ragasnapis (Anorrhinus tickelli)
- Rudasis ragasnapis (Anorrhinus austeni)
- Trumpakuodis ragasnapis (Anorrhinus galeritus)
- Juodieji ragasnapiai (Anthracoceros)
- Malabarinis ragasnapis (Anthracoceros coronatus)
- Malajinis ragasnapis (Anthracoceros malayanus)
- Palavinis ragasnapis (Anthracoceros marchei)
- Šiaurinis juodasis ragasnapis (Anthracoceros albirostris)
- Sulu ragasnapis (Anthracoceros montani)
- Didieji ragasnapiai, arba kalao (Buceros)
- Dviragis ragasnapis (Buceros bicornis)
- Malajinis kalao (Buceros rhinozeros)
- Ugninis kalao (Buceros hydrocorax)
- Šalmuotasis kalao (Buceros vigil)
- Afrikiniai ragasnapiai (Bycanistes)
- Dūdinis ragasnapis (Bycanistes buccinator)
- Ragasnapis šauklysl (Bycanistes fistulator)
- Sidabraskruostis ragasnapis (Bycanistes brevis)
- Pilkaskruostis ragasnapis (Bycanistes subcylindricus)
- Rudaskruostis ragasnapis (Bycanistes cylindricus)
- Baltašlaunis ragasnapis (Bycanistes albotibialis)
- Miškiniai ragasnapiai (Ceratogymna)
- Juodašalmis palminis ragasnapis (Ceratogymna atrata)
- Geltonšalmis palminis ragasnapis (Ceratogymna elata)
- Azijiniai pilkieji ragasnapiai (Ocyceros)
- Ceiloninis pilkasis ragasnapis (Ocyceros gingalensis)
- Indinis pilkasis ragasnapis (Ocyceros birostris)
- Malabarinis pilkasis ragasnapis (Ocyceros griseus)
- Filipininiai ragasnapiai (Penelopides)
- Tarikinis ragasnapis (Penelopides panini)
- Mindorinis ragasnapis (Penelopides mindorensis)
- Mindanao ragasnapis (Penelopides affinis)
- Luzoninis ragasnapis (Penelopides manilae)
- Samarinis ragasnapis (Penelopides samarensis)
- Sulavezinis ragasnapis (Penelopides exhartus)
- Tokai (Tockus)
- Pilkasnapis tokas (Tockus pallidirostris)
- Juodasnapis tokas (Tockus deckeni)
- Afrikinis margasis tokas (Tockus fasciatus)
- Bradfieldo tokas (Tockus bradfieldi)
- Pilkasis tokas (Tockus nasutus)
- Juodasis nykštukinis tokas (Tockus hartlaubi)
- Hempričo tokas (Tockus hemprichii)
- Džaksono tokas (Tockus jacksoni)
- Karūnuotasis tokas (Tockus albiterminatus)
- Monteiro tokas (Tockus monteiri)
- Geltonsnapis tokas (Tockus flavirostris)
- Raudonsnapis tokas (Tockus erythrorhynchus)
- Pietinis geltonsnapis tokas (Tockus leucomelas)
- Baltakuodis tokas (Tockus albocristatus)
- Mažasis tokas (Tockus camurus)
- Ragavarniai (Bucorvus)
- Šiaurinis ragavarnis (Bucorvus abyssinicus)
- Pietinis ragavarnis (Bucorvus caver)
