Ramsis Makdonaldas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ramsis Džeimsas Makdonaldas (James Ramsay MacDonald, g. 1866 m. spalio 12 d. Losimute (Morišyras, Škotija) – 1937 m. lapkričio 5 d. žuvo Atlante kruizo laineriu Reina del Pacifico metu) – britų socializmo pradininkas, pirmasis leiboristų ministras pirmininkas.
[taisyti] Biografija
Baigė Drainio škotišką mokyklą, Birkbeko institute studijavo ekonomiką, sociologiją, dirbo klerku įstaigose.
1886 m. įstojo į Fabijaus draugiją, 1894 m. kartu su Keiru Hardžiu, vienu pirmųjų socialistų – parlamento narių, R. Smiliu, Tomu Manu įkūrė Nepriklausomąją darbininkų partiją, 1900 – 1912 m. buvo jos sekretorius, 1911 – 1914 m. parlamentinės grupės pirmininkas, bet nepalaikęs militaristinių nuotaikų buvo nušalintas nuo vadovavimo partijai.
1922 – 1932 m. Leiboristų partijos lyderis,
1906 – 1918 m., 1922 – 1935 m. ir 1936 – 1937 m. Didžiosios Britanijos parlamento narys, 1922 – 1924 m. opozicijos lyderis. 1924 m. Bendruomenių rūmų pirmininkas. 1924 m. pirmasis leiboristų vyriausybės ministras pirmininkas, bet netrukus vėl teko iki 1929 m. vadovauti opozicijai.
1929 – 1931 m. vadovavo antrąjai leiboristų vyriausybei. Jam vadovaujant buvo pagerintos senatvės pensijų, nedarbo draudimo sąlygos, tačiau jo vyriausybės daliai teko ir 1929 m. spalio 24 – 29 d. Volstrito griūtimi prasidėjusi Pasaulinė ekonominė krizė. Teko skelbti naujus rinkimus, kuriuose Konservatoriai gavo 470, R.Makdonaldo 1931 m. įkurta Nacionalleiboristų partija – 35, liberalai – 32 vietas. 1931 – 1935 m. – buvo sudaryta koalicinė Nacionalinė vyriausybė, kuriai taip pat vadovavo R.Makdonaldas. 1935 – 1937 m. Lordų rūmų pirmininkas.
Su žmona, Margareta Gladstoun išaugino šešis vaikus. Sūnus Malkolmas Makdonaldas (1901-1981) buvo garsus diplomatas ir politikas.
