Rapalo taikos sutartis (1922)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rapalo taikos sutartis – susitarimas pasirašytas 1922 balandžio 16 tarp Vokietijos (Veimaro respublikos) ir Bolševikinės Rusijos. Pagal šią sutartį abi šalys atsisakė teritorinių ir finansinių pretenzijų viena kitai, sekusių po Bresto taikos sutarties ir Pirmojo pasaulinio karo.
Abi valstybės taip pat susitarė normalizuoti diplomatinius santykius ir „kooperuotis abipuse geros valios dvasia, tenkinant abiejų šalių ekonomines reikmes“.
Sutartis buvo pasirašyta Genujos konferencijos metu Rapalo miestelyje Genujos provincijoje.
