Rotavirusinė infekcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rotavirusinė infekcija – ūmi virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti gastroenterito sindromu, trumpalaikiu karščiavimu.
Turinys |
[taisyti] Etiologija
RNR turintis virusas, priklausantis Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Aptinkamas žmoguje ir dar 50 rūšių gyvūnų ir paukščių, bet ar nuo jų gali apsikrėsti žmogus, neaišku.
[taisyti] Epidemiologija
Kasmet pasaulyje serga apie 18 mln., Lietuvoje – 350 žmonių per metus, tačiau ne visi atvejai diagnozuojami.
Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis aktyvia ligos forma, ar viruso nešiotojas. Protrūkio metu nešiotojų išaiškinama 30-35%. Daugiausia sukėlėjų išskiriama per pirmąsias 5 d., nebeišskiriama po 7-10 d. nuo ligos pradžios.
Užsikrėtimo būdai:
- fekalinis-oralinis;
- buitinis kontaktinis (žaislai, patalynė).
Perdavimo veiksniai – užkrėstas vanduo, užkrėstas maistas.
Sezoniškumas – sergama šaltuoju metų laiku (žiemą vaikų iki 2 m. sergamumas padidėja iki 60%).
Imlumas visuotinis, bet daugiau serga vaikai nuo 9 mėn. iki 2 m. (besivystančiose šalyse 6-9 mėn.). 2–3 mėn. kūdikiai serga retai dėl transplacentinio pasyvaus imuniteto. Būna sporadiniai atvejai, t.p. epideminiai protrūkiai.
[taisyti] Klinika
Inkubacinis periodas 1-3 d. Pradžia ūmi. Pasireiškia:
- enterinė diarėja (viduriavimas) (100%) 3-5 d. po 5-15 kartų per dieną, vandeningomis, gausiomis, gelsvos, gelsvai–žalsvos spalvos, putotomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais panašu į choleros diarėją. Būna noras tuštintis, po to palengvėja;
- vėmimas (82%);
- karščiavimas (63%) 37,5-38 ˚C, retai 39 ˚C (2-3 d.);
- pykinimas, apetito sumažėjimas;
- pilvo skausmai – nuolatiniai bambos srityje, retai – priepuoliniai;
- burnos gleivinės katariniai reiškiniai (13%) (raudonumas, patinimas, grūdėtumas). Kadangi rotavirusas dažnai būna kartu su adeno-, gripo virusais, tai gali būti ir ryškūs šių virusų sukeliami katariniai reiškinai;
- sunkiais atvejais I-III laipsnio eksikozė (skysčių netekimas), traukuliai, sąmonės netekimas;
- intoksikacija (vangumas, silpnumas, galvos skausmas);
- nebūdinga: meningitiniai reiškiniai, bėrimas, padidėję limfmazgiai, blužnis ir kepenys;
- eiga ciklinė – pakyla temperatūra ir atsiranda diarėja – pirmos 2-3 d., diarėjos trukmė – 3-5 d., ligos trukmė – 7-10 d.
[taisyti] Gydymas
Esmė – atstatyti prarastą skysčių kiekį rehidratuojant (Gastrolit, Rehidron, vanduo su druska), maitinimas lengai virškinamu maistu, kartais skiriama Smecta. Nevartoti antibiotikų. Liga paprastai praeina be sunkesnių padarinių.