Septynios nuodėmės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Septynios nuodėmės (Mirtinosios nuodėmės; Septynios mirtinos nuodėmės) krikščionybėje – mirtinos nuodėmės, kurių padarymas veda į sielos mirtį. Pirmą kartą šių nuodėmių sąrašą paminėjo popiežius Grigalius Didysis (Gregory the Great) 6 amžiuje. Šioms nuodėmėms priešingybė – vad. Septyniomis dorybėmis (Septynios didžiosios dorybės).
[taisyti] Septynios nuodėmės
- Godumas (Gobšumas)
- Puikybė (Išdidumas)
- Apsirijimas (Nesaikingumas valgant ar geriant)
- Pavydas
- Kerštas
- Gašlumas (Palaidumas)
- Tingumas (Tingėjimas)