Tbilisis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tbilisis

Tbilisis (gruziniškai თბილისი) – Gruzijos sostinė, šalia Kuros (Mtkvari) upės. 1,05 mln. gyventojų (2005). Miesto plotas – 350 km².

Tbilisyje yra Gruzijos parlamentas ir vyriausybė, Gruzijos Mokslų Akademija, Tbilisio Valstybinis Universitetas, Gruzijos Medicinos Universitetas, Gruzijos Žemės Ūkio Universitetas, Gruzijos Technikos Universitetas, Tbilisio Valstybinis Pedagoginis Universitetas, Tbilisio Kalbų ir Kultūros Universitetas, Tbilisio Valstybinis Operos Teatras, Tbilisio Valstybinė Konservatorija, Šota Rustavelio Valstybinis Akademinis Teatras, Mardžznišvilio Valstybinis Akademinis Teatras, daug valstybinių muziejų, Nacionalinė Viešoji Gruzijos Parlamento biblioteka, Gruzijos Nacionalinis bankas ir kitos svarbios institucijos.

Tarp Tbilisio įžymybių galima išskirti Narikala tvirtovę (IV a.), Ančiskati bažnyčią (VI a.), Sioni katedrą (VIII a.), Metechi bažnyčią (XIII a.).

Turinys

1 Istorija
2 Žmonės ir kultūra
- 2.1 Demografinė padėtis
- 2.2 Religija

[taisyti] Istorija

Tbilisį V amžiuje įkūrė Gruzijos karalius Vachtangas I Gorgasalis (Vakhtang I Gorgasali) (452-502). Tbilisio vietoje jau nuo IV a. buvo nedidelė gyvenvietė. VI-VII a. Tbilisis buvo Gruzijos sostinė. Vėliau Tbilisį valdė įvairios valstybės, įskaitant arabus ir turkus seldžiukus. 1122 m. po sunkių kovų Gruzijos karaliaus Dovydo Statytojo pajėgos įžengė į Tbilisį. Po šio mūšio Dovydas perkėlė savo rezidenciją iš Kutaisio į Tbilisį, padarydamas jį sostine. 1801 m. Tbilisis perėjo Rusijos kontrolei. 1918-1921 m. Gruzijai būnant nepriklausoma Tbilisis buvo jos sostinė. 1921 m. Gruzijos demokratinė respublika buvo okupuota Tarybų Rusijos. Tbilisis tapo Užkaukazės Socialistinės Federacinės Tarybų Respublikos sostine, vėliau – Gruzijos Tarybų Socialistinės Respublikos sostine. 1991 m. balandžio 9 d. Tbilisis tapo nepriklausomos Gruzijos respublikos sostine.

[taisyti] Žmonės ir kultūra

[taisyti] Demografinė padėtis

Tbilisis yra daugiatautis miestas. Jis yra daugiau nei 100 skirtingų tautybių žmonių namai. Apie 80 % gyventojų sudaro gruzinai, taip pat yra gana gausios rusų, armėnų bei azerbaidžaniečių bendruomenės. Mažesnėmis grupėmis gyvena abchazai, osetinai, ukrainiečiai, graikai, žydai, estai, vokiečiai, kurdai.

[taisyti] Religija

Daugiau nei 85 % Tbilisio gyventojų išpažįsta įvairias krikščionybės formas, tarp kurių gausiausia yra Gruzijos stačiatikių bažnyčia. Rusijos stačiatikių bažnyčia bei Armėnų apaštališkoji bažnyčia taip pat turi gausias tikinčiųjų gretas. Liuteronai, baptistai ir keletas kitų grupių sudaro mažumą tarp krikščionių. Apie 8 % išpažįsta islamą (daugiausia sunitų pakraipos). Judaizmą praktikuoja 2 %. Tbilisis per visą savo istoriją garsėjo religine tolerancija. Tai ypač aiškiai matoma senamiestyje, kuriame bažnyčią, mečetę ir sinagogą galima išvysti mažiau nei 500 m. atstumu viena nuo kitos.