Jerevanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jerevanas (arm. Երեւան arba Երևան) – Armėnijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,09 mln. gyventojų (2007. Išsidėstęs prie Razdano upės, Ararato kalno papėdėje, netoli sienos su Turkija. Regione auginamos vynuogės, miestas turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą, didelis pramonės ir kultūros centras. Gaminami chemikalai, mašinos, guma, plastmasės, tekstilės gaminiai, maisto produktai. 1920 m. čia įkurtas valstybinis universitetas, yra Armėnijos mokslų akademija, istorijos muziejus, operos rūmai, muzikos konservatorija, keli technikos institutai. Matenadarano archyve gausu senovės armėnų rankraščių. Jerevane yra kelios didelės viešos bibliotekos, muziejai ir teatrai, botanikos ir zoologijos sodai. Išlikę romėnų tvirtovės liekanos, turkų (XVI a.) tvirtovės ir XVIII a. mečetės griuvėsiai.
[taisyti] Istorija
Archeologiniai duomenys rodo, kad Urartu valstybės tvirtovė ir miestas Erebuni dabartinio Jerevano vietoje buvo jau VIII a. pr. m. e. ir konkuravo su sostine Ani. Miestą valdė romėnai, arabai ir kitos tautos, 1387 m. jis įėjo į Tamerlano imperiją. XV a. Jerevaną užėmė persai, XVI–XVIII a. pakaitomis jį valdė Turkija ir Persija. 1827 m. iš Persijos jį atkovojo Rusija. 1918-1920 m. miestas buvo nepriklausomos Armėnijos sostinė, 1920-1991 m. Armėnijos TSR, o vėliau – vėl nepriklausomos šalies sostinė.
