Vincas Karoblis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vincas Karoblis (1866 m. rugsėjo 20 d. Natiškiuose, Biržų raj. – 1939 m. gegužės 25 d. Gegutėje, Kėdainių raj.) – teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

1894 m. baigė Kijevo universiteto Teisės fakultetą.

1895 m. Rygos apygardos teismo sekretoriaus padėjėjas, 1898 – 1908 m. sekretorius. 1908 – 1917 m. Vitebsko apygardos teismo vyresnysis notaras. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui organizavo draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti, draugijos pirmininkas.

1918 m. grįžęs į Lietuvą – vienas iš Teisingumo ministerijos kūrėjų, nuo 1919 m. liepos mėn. – Kauno apygardos teismo narys. 1920 m. Steigiamojo Seimo rinkimų komisijos pirmininkas.

1920 m. birželio 19 d. – 1922 m. sausio 18 d. – Kazio Griniaus vyriausybėje, 1922 m. vasario 2 d. – 1923 m. birželio 28 d. – Ernesto Galvanausko VII ir VIII vyriausybėse, bei 1925 m. rugsėjo 25 d. – 1926 m. gegužės 31 d. – Leono Bistro XII vyriausybėje – teisingumo ministras. 1922–1923 m. – ministro pirmininko pavaduotojas. 1924 m. vasario mėn. – 1925 m. rugsėjo mėn. – Valstybės kontrolierius. Po 1926 m. valstybės perversmo paleidus Trečiąjį Seimą gyveno savo ūkyje Subačiaus valsčiuje.

Krikščionių demokratų partijos narys. 1922–1923 m. – Pirmojo Seimo atstovas, 1923–1924 m. – Antrojo ir 1926–1927 m. – Trečiojo Seimų atstovas nuo Lietuvos ūkininkų sąjungos.