Čagaso liga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Čagaso liga | |
|---|---|
| ' | |
 |
|
| Sukėlėjas: | Tripanosoma (Trypanosoma cruzi) |
| Pernešėjas: | Blakės (Triatoma infestans, T.brasiliensis ir kt.) |
| Galutinis šeimininkas: | Žmogus, kiti stuburiniai |
| Simptomai: | Gleivių pabrinkimas, židininiai uždegimai, padidėja kepenys, blužnis, sutrinka žarnų peristaltika, širdies funkcijos, vystosi encefalitas, ūminis miokarditas, atsiranda ryški anemija |
| Gydymas: | Medikamentinis |
Čagaso liga, Šago liga – parazitinė liga, kurią sukelia tripanosoma (Trypanosoma cruzi), priklausanti tripanosomotidų (Trypanosomatidae) žiuželinių pirmuonių būriui.
Tai labai pavojinga Lotynų Amerikoje paplitusi liga, kuri pirmą kartą atrasta 1909 m. ir pavadinta jo atradėjo Carloso Chagaso vardu. Liga pirmą kartą buvo aprašyta Brazilijoje. Ligos sukėlėją tripanosomą (Trypanosoma cruzi) perneša blakės, kurios naktį yra aktyvios ir minta žmogaus ir daugelio naminių bei laukinių gyvūnų krauju. Metaciklinės tripanosomos išsiskiria su blakių ekskrementais, kurie patenka ant žmogaus ar gyvūnų odos, lūpų, nosies bei akių gleivinės. Į žmogaus ar gyvūnų organizmą sukėlėjas patenka aktyviai prasiskverbdamas pro gleivinių ar odos įbrėžimus. Gyvūnai gali apsikrėsti prariję užkrėstas blakes arba įgėlus užkrėstai blakei.
Žmogaus ir stuburinių gyvūnų organizme tripanosomos (Trypanosoma cruzi) intensyviai dauginasi kepenų, blužnies, raumenų, limfmazgių, nervų sistemos ląstelėse. Pažeistos ląstelės labai padidėja ir virsta pseudocistomis. Plyšus ląstelėms, tripanosomos išsilaisvina ir vėl skverbiasi į kitas ląsteles. Dalis tripanosomų patenka į kraują ir vėl į pernešėjo – blakės organizmą.
Ligos eiga yra ūminė ir lėtinė. Sergantį žmogų vargina galvos skausmas, aukšta tempertaūrta. Labai sunkiai serga vaikai.
