Geležinkelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Geležinkelis

Įtaisas vagonui ar lokomotyvui nuo bėgių numesti. Jais nuo neplanuoto įvažiavimo apsaugomi pagrindiniai keliai

Geležinkelis – traukinių transporto visuma. Sudaro geležinkelio bėgių tinklas, traukiniai, stotys.

Elektromagnetai nevaldomam traukiniui per atstumą sustabdyti

Geležinkelio bėgiai paprastai yra dvi lygiagrečios plieno juostos, kuriomis dažniausiai plieniniais riedmenimis rieda specialiai pritaikytos transporto priemonės – traukiniai. Ten, kur geležinkelis šakojasi, montuojamos įvairios konstrukcijos rankomis ar elektra perjungiami iešmai. Skirtingai nuo automobilio, traukinio kryptį keičia ne tas tas pats žmogus (iešmininkas), kuris valdo jo greitį (mašinistas). Seniau iešmuose būdavo įrengiamas „bėgio sąnarys“. Elektra valdomuose iešmuose sąnarys nereikalingas, nes valdančio mechanizmo jėgos pakanka tiesiog bėgiui išlenkti norima kryptimi.

[taisyti] Traukinio valdymo ypatumai

Tikėkis „stop“	„Stop“
Parengtinis ir galutinis šviesoforo signalai

Dėl didžiulės masės traukinys įsibėgėja ir stoja palyginus labai lėtai. Autobuso ar sunkvežimio vairuotojas gali pamatyti priekyje degantį raudoną šviesoforo signalą ir ties juo sustabyti mašiną. Mašinistas to padaryti negalėtų: kuomet jau matyti signalas, stabdyti tiesiog per vėlu. Todėl traukinių eismas reguliuojamas šviesoforų ar semaforų (kilnojamų svirčių) poromis: pirmasis, pakankamai toli esantis šviesoforas perspėja, kokio signalo mašinistas gali priekyje tikėtis (pavyzdyje pateikti Vokietijos signalai). Dėl sunkaus stabdymo ir įsibėgėjimo traukiniui tikslinga turėti daug mažiau tarpinių stotelių, nei autobusui.

Traukiniui dažnai nepavyksta laiku sustoti ir prieš netikėtą kliūtį – dėl to pasitaiko įvairių avarijų. Tačiau traukinių eismas daug griežčiau kontroliuojamas bei esama įvairių automatinių saugumo sistemų. Todėl, palyginus su plentais, santykinis aukų skaičius geležinkeliuose labai nedidelis, todėl šis transportas laikomas net ir itin saugiu.

[taisyti] Stotys

Traukiniai stoja geležinkelio stotyse, kur gali pasikeisti krovinį, išlaipinti/įlaipinti žmones, papildyti kuro atsargas. Vienas tipinio traukinio vagonas gali atlaikyti iki 125 tonų svorį. Šios rūšies transportui reikia 50-70% mažiau energijos negu paprastam kelių transportui, kadangi ir taip didelį traukinio svorį keleiviai ar krovinys nedaug tepakeičia.

Geležinkelis buvo plačiai naudojamas nuo XIX amžiaus vidurio. Tačiau vėliau po truputį jį keitė paprasto kelio transportas. Didžioji dauguma viso pasaulio valstybių turi savo geležinkelio sistemą.

[taisyti] Geležinkelio verslo ypatumai

1969 m. uždaryta Anglijos linija planuojama vėl atidaryti apie 2008 m

Šiuo metu nemaža dalis geležinkelio linijų formaliai dirba nuostolingai ir yra išlaikomis nedaugelio pagrindinių, pelningų linijų sąskaita. Praeityje Anglijoje yra buvę bandymų radikaliai sutrumpinti geležinkelių tinklą, paliekant tik pelningas linijas. Nelauktai paaškėjo, jog tai padarius žymiai sumažėja „perspektyvių“ linijų teikiamas pelnas, nes „nuostolinga“ periferija tiekia keleivius, kurie, panaikinus greta jų esančią stotį, nustoja naudotis geležinkelio paslaugomis. Pasitaiko, jog panaikinus geležinkelį autobusais nesinaudojama dėl prastesnės paslaugų kokybės. Panaikinus ir autobusus, kai kuriose vietose gali nelikti jokio visuomeninio transporto. Praeityje atliktų geležinkelio tinklo trumpintojų darbai neretai kritikuojami už trumparegiškumą, nenumatant miestų ir miestelių augimo, taigi ir didėjančių poreikių transportui. Dėl tokių priežasčių mažinti geležinkelių tinklą reikia labai apgalvotai. Nors pats geležinkelis ne visada pelningas, gyventojams jis neretai daug patrauklesnis (greitesnis, patogesnis) už autobusų transportą.

Literatūra

Šalyse su gerai veikiančia geležinkelio keleivinio transporto sistema (tarkim, Šveicarijoje) namų, esančiu lengvai pasiekiamu atstumu nuo geležinkelio pirkimo ir nuomos kaina pastebimai aukštesnė, nes šis transportas daug greitesnis už autobusų transportą.

[taisyti] Geležinkelis Lietuvoje

Šiaulių geležinkelio stotis

„Siauruko“ garvežys

Lietuvoje pirmasis geležinkelis buvo nutiestas 1861 metais – tai buvo kelio Sankt Peterburgas-Varšuva ruožas nuo Kauno iki Virbalio. Šiuo metu geležinkeliai Lietuvoje daugiausia veža krovinius – keleivinis sektorius yra išvystytas gana silpnai. Tarp Kauno ir Vilniaus nutiesta elektrinių traukinių linija, Aukštaitijoje išlikęs siaurukas.