Šlapimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie kaimą Švenčionių rajone žr. Šlapimas (Švenčionys).
Šlapimas – gelsvas arba rusvas skystis, kurį išskiria inkstai. Žinduolių organizme išskiriamas šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje ir yra laikas nuo laiko pašalinamas pro šlaplę. Paukščių ir kloakinių žinduolių organizme šlapimas patenka į kloaką, kur, prieš pašalinant, iš šlapimo išgaunamas vanduo.
[taisyti] Šlapimo sudėtis
Šlapimo spalva svyruoja nuo šviesiai gelsvos iki rusvos, priklausomai nuo jame esančių medžiagų. Esant pažeistiems inkstams ar šlapimo pūslei, į šlapimą patekęs kraujas gali jam suteikti raudoną atspalvį, o į organizmą patekę per inkstus šalinami pigmentai gali suteikti ir kitų atspalvių.
Pagrindinės sudedamosios šlapimo dalys:
- vanduo,
- šlapalas (karbamidas),
- šlapimo rūgštis,
- valgomoji druska (natrio chloridas),
- įvairūs toksiški junginiai, šalinami iš organizmo per inkstus,
- kai kurie kiti junginiai.
[taisyti] Šlapimo funkcijos
Pagrindinė šlapimo funkcija – leisti iš organizmo pašalinti tirpius, vidaus organuose ar ląstelėse neskaidomus junginius, kuriuos iš organizmo sugeba išskirti tik inkstai. Tipiškais atvejais – tai įvairios sunkiųjų metalų druskos, alkaloidai, kenksmingi organiniai junginiai bei kai kurie tirpūs junginiai, kurių perteklius irgi gali būti šalinamas su šlapimu (pvz., vitaminas C, valgomoji druska).
Be šių funkcijų, daugelis gyvūnų šlapimą naudoja ir komunikacijai per uoslės organus, pvz., šuniniai gyvūnai savo šlapimu žymi savo teritorijos ribas, kiti gyvūnai šlapimą naudoja seksualinei komunikacijai (per šlapime esančius feromonus).
