Žemės ūkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žemės ūkis yra ekonomikos šaka, kurioje yra naudojama žemė maistui ir kitiems dalykams išauginti. Prie žemės ūkio dažnai priskiriama ir gyvulininkystė, kai kada ir miškininkystė, žvejyba (kai visa ekonomika yra skirstoma į tris grupes: žemės ūkį, pramonę ir paslaugas).

[taisyti] Istorija

Žemės ūkis (iki XVIII-XIX amžių) buvo labai svarbi ekonomikos šaka, kurioje dirbo dauguma žmonių. Bet kartu su pramonės revoliucija viskas pasikeitė – naujos technologijos leido žemės ūkiui būti našesniam ir taip jau kur kas mažiau žmonių galėjo aprūpinti maistu visus, taigi, mažiau ir dirbo žemės ūkyje. Valstybės tapo pramoninėmis, t.y. dauguma jų gyventojų ėmė dirbti pramonėje.

XX amžiuje žemės ūkio reikšmė dar sumenko, ėmė kur kas labiau apsimokėti dirbti kitus darbus, tad valstybių vyriausybės ėmė subsidijuoti žemės ūkį tam, kad jis išliktų. Nes jei jo nebūtų, karo, katastrofos ar sausros atveju galėtų pritrūkti maisto; šalis taptų priklausoma nuo kitų šalių, kurios tą maistą tiekia.

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

• Agrarinė visuomenė