Antrasis Seimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antrasis Lietuvos Respublikos Seimas – atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, išrinkta paleidus nesėkmingai dirbusį Pirmąjį Seimą.
Turinys |
[taisyti] Teisinis pagrindas
Antrasis Seimas buvo renkamas 1923 m. gegužės 12 – 13 d. Lietuvos ūkininkų sąjunga gavo 14, Lietuvos krikščionių demokratų partija – 14, Darbo federacija – 12, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 16, Lietuvos socialdemokratų partija – 8, žydai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1 vietas. Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.
[taisyti] Antrojo Seimo atstovų sudėtis frakcijomis
[taisyti] Valstiečių Liaudininkų frakcija
- Ladas Natkevičius (vėliau – Feliksas Bacevičius)
- Kazys Grinius
- Kostas Kregždė
- Vincas Kvieska
- Ignas Lapinskas
- Nikodemas Radys
- Pranas Radzevičius (vėliau – Julius Švambarys)
- Aleksandras Tornau (vėliau – Kazys Ralys)
- Rapolas Skipitis
- Mykolas Sleževičius
- Jonas Staugaitis
- Antanas Sugintas
- Pranas Šlevė
- Zigmas Toliušis
- Vincas Zakarevičius (vėliau – Benis Šakys)
- Balys Žygelis
[taisyti] Krikščionių Demokratų frakcija
- Leonas Bistras
- Magdalena Galdikienė
- Emilija Gvildienė
- Juozas Eretas (vėliau – Petras Kalvelis)
- Mykolas Krupavičius
- Kazys Gurauskas (vėliau – Vincas Mieleška)
- Kazys Oleka
- Sikstas Riauka
- Zigmas Starkus
- Jonas Steponavičius
- Antanas Šmulkštys
- Antanas Tumėnas (vėliau – Juozas Sakalauskas, dar vėliau – Stasys Tijūnaitis)
- Juozas Dagilis (vėliau – Antanas Tylenis)
- Adomas Vilimas
[taisyti] Ūkininkų Sąjungos frakcija
- Adolfas Butkus (vėliau – Jonas Diržys)
- Eliziejus Draugelis
- Juozas Jaras
- Kazimieras Jokantas
- Petras Josiukas
- Liūdas Laikūnas
- Feliksas Mikšys
- Vytautas Petrulis
- Steponas Rinkevičius
- Vincas Karoblis (vėliau – Bernardas Sakalauskas)
- Juozas Skyrius
- Justinas Staugaitis
- Stasys Šilingas
- Juzas Vailokaitis
[taisyti] Darbo Federacijos frakcija
- Kazys Ambrozaitis
- Tadas Aleliūnas
- Viktoras Beržinskas
- Petras Jočys
- Antanas Staugaitis (vėliau – Vaclovas Kasakaitis)
- Andrius Kardišauskas
- Kalikstas Korsakas
- Pulgis Lumbis
- Pranas Viktoras Raulinaitis
- Kazys Šukys
- Jonas Valaitis
- Valentinas Žvirgždys
[taisyti] Socialdemokratų frakcija
- Kipras Bielinis
- Jurgis Daukšys
- Vincas Galinis
- Steponas Kairys
- Mečius Markauskas (vėliau – Vaitiekus Juchnevičius)
- Jonas Markelis
- Jeronimas Plečkaitis
- Liūda Purėnienė
[taisyti] Žydų frakcija
- Simas Rozenbaumas (vėliau – Juozas Bergeris)
- Ozeras Finkelšteinas
- Levas Garfunkelis
- Volfas Sulimas (vėliau – Rafaelis Golcbergas)
- Joselis Kaganeumanas (vėliau – Berelis Abromavičius)
- Jokubas Robinzonas
- Juozas Roginskis
[taisyti] Lenkų frakcija
- Viktoras Budzinskis
- Boleslovas Liutikas
- Vincas Rumpelis
- Kazys Volkovickis
[taisyti] Vokiečių atstovai
(frakcijos nesudarė)
- Rudolfas Kinderis
- Augustas Rogalis
[taisyti] Rusų atstovas
(frakcijos nesudarė)
- Jevtichijus Jerinas
[taisyti] Seimo veikla
Krikdemams su valstiečiais liaudininkais sudarius koaliciją, kuri turėjo 56 iš 78 vietų, ministru pirmininku paskirtas Ernestas Galvanauskas. Tvirtinant vyriausybę pasirodė, kad LSDP liko vienintele opozicine partija. Birželio 19 d. Aleksandras Stulginskis vėl buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. Trečiasis E. Galvanausko kabinetas buvo perdaug margas, nepajėgė dirbti, todėl po metų koalicija subyrėjo.
Krikščionys demokratai sudarė savą A. Tumėno vyriausybę, kuriai nesisekė nei vidaus, nei užsienio politikoje. 1925 m. vasario 4 d. vyriausybę sudarė Vytautas Petrulis. Didžiulį Lietuvos žmonių nepasitenkinimą sukėlė pradėtos derybos su Lenkija, tuo pripažįstant tarsi neegzistuojant Vilniaus klausimo.
Naują kabinetą 1925 m. rugsėjo 25 d. sudarė dr. Leonas Bistras. Nors krikdemai ir nesugebėjo išspręsti pagrindinių politinių klausimų, tačiau jų valdymo metu buvo išparceliuota 418 000 ha dvarų, 20 000 ūkininkų išskirstyti į viensėdžius, jiems suteikta 12 mln. Lt neprocentinių paskolų, įkurta ligonių kasa.
1926 m. Lietuvoje buvo 2124 pradžios mokyklos su 2987 mokytojais ir 116 562 mokiniais, 68 vidurinių. ir 48 aukštesniosios mokyklos su 1369 mokytojais ir 2302 mokiniais, įsteigtas Žemės bankas su 15 mln. Lt kapitalu.
Nepaisant sunkumų Antrajam Seimui, vieninteliam iš tarpukario seimų pavyko užbaigti įstatymu numatytą kadenciją.
| Seimai iki Lietuvos valstybės atkūrimo |  |
|---|---|
| Nebylusis Seimas | Gardino seimas | Ketverių metų seimas | Didysis Vilniaus Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) |  |
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008
Taip pat žiūrėkite: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Liaudies Seimas |
|
