Kazys Grinius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prezidentas Kazys Grinius

Kazys Grinius (1866 m. gruodžio 17 d. – 1950 m. birželio 4 d.) – trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas, šalį valdęs nuo 1926 m. birželio 7 d. iki gruodžio 17 d.

[taisyti] Biografija

Gimė Selemos Būdos kaime Marijampolės apskrityje. Mokėsi Oškinės pradinėje mokykloje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje, kur prisidėjo prie „Aušros“ platinimo. Studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, čia dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje. Dar nebaigęs studijų, 1892 m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.

Baigęs mokslus, 1893 m. gavo laivo gydytojo vietą ir apie 9 mėnesius plaukiojo Kaspijos jūra. 1894 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau – į Naumiestį. 1898-1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau – vėl Marijampolėje. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, už tai kelis kartus buvo suimtas ir kalintas (1903 m., 1905 m., 1906 m., 1910 m.).

1888 m. dalyvavo pirmajame lietuvių demokratų suvažiavime, vėliau publikavo straipsnius „Varpe“, jį redagavo, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. Nuo 1893 iki 1905 m. pabaigos buvo Varpininkų komiteto narys. 1906 metais prisidėjo prie Lietuvos demokratų partijos programos kūrimo.

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, gyveno ir dirbo Virbalyje. 1899 m. rudenį žmona pagimdė sūnų, kurį pakrikštijo Kaziu (Kazys Grinius – Lietuvos kariuomenės pulkininkas, karo atašė Vokietijoje). Gyvenant Marijampolėje 1902 m. lapkričio 8 d. Joana pagimdė dukrą Gražiną.

Pirmojo pasaulinio karo metu su šeima gyveno Rusijoje, Kislovodske. Prasidėjus pilietiniam karui Kislovodskas ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Per Raudonosios armijos puolimą 1918 m. spalio 8 d. plėšikaujantys kareiviai nušovė Joaną Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, kuri netrukus po sužeidimo mirė. Kazys Grinius jas palaidojo Kislovodsko stačiatikių kapinėse.

1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. Paryžiuje buvo Lietuvos repatriacinės komisijos pirmininku, padėjo apie 1000 lietuvių iš vokiečių nelaisvės grįžti į Lietuvą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ruoštis Steigiamojo Seimo rinkimams kaip vienas valstiečių liaudininkų bloko lyderių.

Išrinktas į Steigiamąjį Seimą, 1920 m. birželio 19 d. paskirtas vadovauti Ministrų kabinetui, kuris dirbo iki 1922 m. vasario 2 d. 1922 m. tapo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju. Išrinktas ir į I, II bei III Seimus, o 1926 m. išrinktas Lietuvos Prezidentu, kuriuo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo. Po perversmo dirbo Kauno miesto savivaldybėje, padėjo pamatus sveikatos apsaugos sistemai.

Vėliau pasitraukė iš aktyvios politikos, vadovavo kelioms medicina besirūpinančioms draugijoms, redagavo keletą leidinių. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, dirbo švietėjišką darbą medicinos srityje, redagavo mėnraštį „Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui. 1942 m. už protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo vokiečių valdžios vieneriems metams ištremtas iš Kauno į Ąžuolų Būdą. Po tremties vėl dirbo ankstesnėse pareigose. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus.

Kazys Grinius mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais parvežta į Lietuvą ir iškilmingai palaidota netoli tėviškės – Selemos Būdos kaimo (Mondžgirėje).

Kazio Griniaus paminklas Kaune

[taisyti] Atminimo įamžinimas

1922 m. išleistas K. Griniui skirtas pašto ženklas. 1926 m. gruodžio 11 d. 60-ųjų gimimo metinių proga VDU Medicinos fakulteto taryba suteikė garbės daktaro laipsnį. 1937 m birželio 30 d. draugija „Kova su džiova“ Vičiūnuose esančią tuberkuliozės sanatoriją pavadino Kazio Griniaus vardu. Kelyje Šilutė – Rusnė pastatytas tiltas, pavadintas Kazio Griniaus vardu. 1996 m. vasario 2 d. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas prezidentui skirtas pašto ženklas. 1996 m. vasario 16 d. Kauno prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Stasys Žirgulis, archit. Kęstutis Mikšys). Kaune Kazio Griniaus vardu pavadinta vidurinė mokykla.

[taisyti] Nuorodos

Anksčiau valdė:
Aleksandras Stulginskis

Lietuvos prezidentas
1926

Vėliau valdė:
Antanas Smetona

Lietuvos ministrai pirmininkai
	Ministrai pirmininkai	Augustinas Voldemaras \| Mykolas Sleževičius \| Pranas Dovydaitis \| Vincas Mickevičius-Kapsukas \| Ernestas Galvanauskas \| Kazys Grinius \| Ernestas Galvanauskas \| Antanas Tumėnas \| Vytautas Petrulis \| Leonas Bistras \| Mykolas Sleževičius \| Augustinas Voldemaras \| Juozas Tūbelis \| Vladas Mironas \| Jonas Černius \| Antanas Merkys
	LTSR Ministrų tarybos pirmininkai	Justas Paleckis \| Mečislovas Gedvilas \| Motiejus Šumauskas\| Juozas Maniušis \| Ringaudas Bronislovas Songaila \| Vytautas Sakalauskas
	Ministrai pirmininkai	Kazimiera Danutė Prunskienė \| Albertas Šimėnas \| Gediminas Vagnorius \| Aleksandras Algirdas Abišala \| Bronislovas Lubys \| Adolfas Šleževičius \| Laurynas Mindaugas Stankevičius \| Gediminas Vagnorius \| Irena Degutienė \| Rolandas Paksas \| Irena Degutienė \| Andrius Kubilius\| Rolandas Paksas \| Eugenijus Gentvilas \| Algirdas Brazauskas \| Zigmantas Balčytis \| Gediminas Kirkilas