Arnoldas Šionbergas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arnold Schoenberg (1874 – 1951) – austrų ir amerikiečių kompozitorius, teoretikas, pedagogas, dodekafoninės, atonaliosios muzikos pagrindėjas, naujosios Vienos mokyklos įkūrejas. Jis taip pat tapė, priklausė ekspresionistų sambūriui. Kūryboje svarbūs negražaus pasaulio vaizdai, žlungančios žmogiškosios savybės, istoriniai motyvai.
Arnold Schönberg gimė aškenazių žydų šeimoje Vienos Leopoldštato kvartale (anksčiau buvusiame žydų getu). Jo tėvas buvo iš Bratislavos kilęs krautuvininkas.
[taisyti] Žymiausi kūriniai
- „Nušvitusi naktis“ (1899)
- „Gurės dainos“ (1901)
- „Pelėjas ir Melisanda“ (1903)
- „Kamerinė simfonija nr.1.“ (1906)
- „Kalbančiųjų sodų knygos“ (1909)
- „Penkios pjesės orkestrui“ (1909)
- „Laukimas“ (1909)
- „Šešios mažos pjesės fortepionui“ (1911)
- „Mėnulio pjero" (1912)
- "Laimingoji ranka (1913)
- „Širdies želmemenys“ (1911-1915)
- „Mozė ir Aronas“ (1929-1932)
- „Liudininkas iš Varšuvos“ (1947)
 |
Šis biografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
