Artimieji Rytai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Artimieji Rytai

Artimieji Rytai – istorinis ir kultūrinis regionas tarp rytinių Viduržemio jūros ir Persijos įlankos (Vidurinių Rytų). Artimieji Rytai yra dalis Azijos žemyno, taip pat šiam regionui dažnai priskiriama dalis Šiaurės Afrikos. Regionui pavadinimą davė europiečiai, kuriems tai buvo artimiausias Oriento regionas.

Šiame regione yra dideli naftos ištekliai ir nuo XX amžiaus vidurio tai viena jautriausių zonų strategiškai, ekonimiškai, politiškai ir kultūriškai.

Artimieji Rytai neturi tikslių sienų, bet paprastai regionui priskiriamos šios šalys – Bahreinas, Egiptas, Turkija, Irakas, Izraelis, Jordanija, Kuveitas, Libanas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, Sirija, Jungtiniai Arabų Emiratai, Jemenas ir Palestinos teritorijos (Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas). Dėl stiprių kultūrinių ir istorinių ryšių prie Artimųjų Rytų kartais priskiriamos ir Magrebo šalys: Alžyras, Libija, Marokas ir Tunisas. Artimus ryšius su regionu turi ir tokios Afrikos valstybės kaip Mauritanija, Sudanas ir Somalis. Turkija ir Kipras, nors ir yra šalia Artimųjų Rytų, paprastai priskiriami Europai.

[taisyti] Gyventojai

Artimuosiuose Rytuose atsirado judaizmas, krikščionybė ir islamas. Pagrindinės regiono kultūros – persų, turkų ir arabų. Dauguma gyventojų musulmonai.