Tadžikija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tadžikistãno Respùblika arba Tadžìkija (tadž. ҷумҳурии Тоҷикистон, Jumhurii Tojikiston) – valstybė Vidurio Azijoje. Pietuose ribojasi su Afganistanu, rytuose – su Kinija, šiaurėje – su Kirgizija, vakaruose – su Uzbekija. Sostinė – Dušanbė.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita Informacija 9 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos istorija

Pirmieji gyventojai teritorijoje apsistojo apie 4000 metų pr. m. e. Vėliau teritorija buvo valdoma įvairių imperijų, daugiausia persų. Prieš m. e. įėjo į Baktrijos imperiją. VII a. arabai išplatino Islamą. Vėliau Tadžikistanas tapo viena iš Samanidų imperijos teritorijų. Iškilę Samarkando ir Bucharos miestai (dab. Uzbekija) buvo tadžikų kultūros centrais. Aukso Ordai užvaldžius Vidurinę Aziją, Tadžikistanas tapo Bucharos emyrato dalimi. XIX a. Rusijos imperijai besiveržiant į Vidurinę Aziją, Tadžikistanas pateko į jos įtaką. 1917 m. įvykdžius Bolševikinę revoliuciją Rusijoje, raudonoji armija įsiveržė į regioną. Jai aktyviai priešinosi partizanai – basmačiai. Bolševikai degino kaimus ir mečetes, žudė nekaltus gyventojus. Buvo uždaryti visi maldos namai. 1924 m. spalio 14 d. bolševikai suformavo Tadžikijos Autonominę Sovietų Socialistinę respubliką, kuri įėjo į Uzbekijos SSR sudėtį, tačiau 1929 m. spalio 16 d. perorganizuota į Tadžikijos SSR. 1929 m. gruodžio 5 d. „savanoriškai“ prisijungė prie SSRS. Sovietmečiu buvo šiek tiek pakeltas pramonės lygis, vykdyta modernizacija. Nepaisant to, Tadžikistanas išliko vienu skurdžiausių SSRS regionų. 1970 m. prasidėjo pogrindinė Islamo organizacijų veikla. Žlugus SSRS, 1991 m. rugsėjo 9 d. Tadžikistanas paskelbtas nepriklausoma respublika. 1992-1997 metais šalyje vyko pilietinis karas. Tarpusavyje kovojo gentys ir klanai, politiniai judėjimai, tautinės mažumos, bandė atsiskirti Kalnų Badachšanas. Prasidėjo emigracija (ypač rusų ir žydų). Nuo pat 1992 m. šalį valdo Emomalis Rachmonovas. 1997 m. pavyko pasiekti susitarimą tarp kovojančių grupuočių. Šalyje tebėra Rusijos karinės pajėgos. Šalis vis dar yra politiškai nestabili, tebevyksta susirėmimai tarp klanų ir etninių grupių, pažeidinėjamos žmogaus teisės.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos politinė sistema

Tadžikistanas – prezidentinė respublika. Prezidentas yra valstybės ir vyriausybės vadovas. Vykdomąją valdžią taip pat atlieka vyriausybė. Įstatymų leidyba priklauso Asamblėjai kurią sudaro dveji rūmai: 63 vietų Atstovų Asamblėja ir 33 vietų Nacionalinė Asamblėja. Pagrindinės partijos – Liaudies Demokratijos Partija ir Komunistų Partija. Taip pat dalinę įtaką turi Islamo Atgimimo Partija.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos (administracinio suskirstymo vienetai)

Tadžikistanas skirstomas į provincijas, dar vadinamas vilajetais (viloyat):

1. Sogdo provincija (buv. Leninabado)
2. Tiesiogiai (subordinacinė) valdoma teritorija (vad. Karoteginu)
3. Chatlono provincija (sujungtos buv. Kurgan Tiubės ir Kuliabo prov.)
4. Kalnų Badachšano autonominė provincija

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos geografija

Tadžikistanas išsidėstęs pietrytinėje Vidurinės Azijos dalyje. Didžiąją dalį teritorijos užima kalnai, priklausantys Tian Šanio, Gisaro Alajaus ir Pamyro (aukštis iki 7495 m, Ismailo Samani k.) kalnų sistemoms. Kalnus skiria duburiai ir slėniai: Ferganos, Zerafšano, Vacho, Gisaro. Klimatas subtropinis; ryškiai kontinentinis. Slėniuose ir lygumose (iki 500 m) vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -1°C šiaurėje iki 3°C pietuose; liepos – atatinkamai 23°C ir 30°C. Kritulių 150-300 mm per metus. 500–1500 m aukštyje sausio mėnesį temperatūra nukrenta iki -23°C, o liepą pakyla iki 23-28°C. Kritulių iškrenta apie 700 mm. Aukštikalnėse yra didelių ledynų: Fedčenkos, Zaravšano ir kt. Dauguma upių priklauso Aralo baseinui: Amudarja, Vachšas, Piandžas, Bartangas, Syrdarja, Zeravšanas. Pamyre yra nemažų ežerų: Karakulis, Sarezas. Slėniuose ir žemumose patvenkta nemažai tvenkinių, gausų drėkinimo kanalų (ypač Ferganos slėnyje). Vyrauja pilkžemiai, kalnų rudžemiai. Vyrauja žolinė ir krūminė augalija pusdykumėse. Kalnuose (1200 m aukštyje) – kadagių sąžalynai, aukščiau 2400 m – stepės, pievastepės ir aukštikalnių pievos. Daug skurdžių teritorijų kur matyti tik uolos ir akmenys, o augalija labai menka. Yra Tizro, Balkos ir Ramito draustiniai.

Aukščiausios Tadžikistano viršukalnės:

• Ismailo Samani k. (buv. Komunizmo) – 7495 m
• Nepriklausomybės k. (buv. Lenino) – 7147 m
• Korženiovskio k. – 7105 m
• Avicenos k. (buv. Revoliucijos) – 6974 m
• Karlo Markso k. – 6726 m

Tadžikistanui priklauso keletas eksklavų Ferganos slėnyje: didžiausias – Vorucho (plotas 130 km², yra 23-29 tūkst. gyventojų, iš kurių 95% – tadžikai), esantis Kirgizijos teritorijoje. Dar vienas nedidelis eksklavas Kirgizijoje yra prie Kairagačo gyvenvietės. Kitas, Sarvano eksklavas nusidriekęs 15 km palei Angreno-Kokando kelią Uzbekistane.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos ekonomika

Po 1991 m. prasidėjusio civilinio karo Tadžikija buvo pati skurdžiausia Centrinės Azijos valstybė. Tačiau karui pasibaigus šalis sparčiai atsigavo ir nuo 2000 iki 2004 m. kasmetinis vidutinis šalies ekonomikos augimas sudarė 9,6 proc. Vystoma maisto, lengvoji, metalo apdirbimo, metalurgijos, kalnakasybos pramonė. Elektros energija gaunama iš hidroelektrinių, įrengtų ant kalnų upių (Nureko, Golovnaja, Baipazino – ant Vachšo, Kairakumo – ant Syrdarjos), bei šiluminių elektrinių (Dušanbės, Javanės). Išgaunamos rusvosios anglys, nafta, gamtinės dujos, retieji metalai. Svarbiausia žemės ūkio šaka – medvilnės auginimas (ypač Ferganos, o taip pat Vachšo ir Gisaro slėniuose). Auginamas tabakas, vynuogės, vaisiai, moliūginiai. Avininkystė ir galvijų auginimas.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos demografija

2004 m. šalyje gyveno daugiau nei 5 mln. gyventojų. Šalyje didelė etninė įvairovė. Kalnuose gyvena daug genčių (vad. pamyriečiai), artimų tadžikams. Patys tadžikai etniškai ir lingvistiškai artimi persams. Etninis pasiskirstymas – tadžikai 62%, uzbekai 24%, rusai 8%, totoriai 1%, kirgizai 1%, kiti 4%. Išpažįstamos religijos (2003) – musulmonai sunitai 85%, musulmonai šiitai 5%, kitos 10% (jų tarpe nemažai judėjų). Nuo sovietinių laikų išlikęs aukštas raštingumo rodiklis (97%), tačiau dėl skurdžių gyvenimo sąlygų ne itin ilga gyvenimo trukmė (64 m.). Vidutinis gyventojų tankumas šalyje – 45 žm./km², tačiau iš tiesų gyventojai pasiskirstę labai netolygiai. Tankiausiai gyvenami derlingi tarpukalnių slėniai (Ferganos, Vachšo), kur gyventojų tankumas siekia kelis šimtus žm./km². Tuo tarpu aukštikalnių sritys, atokios teritorijos gyvenamos labai retai. Didžiausi miestai: Dušanbė (562 tūkst. gyv.), Chodžentas (149 tūkst.), Kuliabas (78 tūkst.), Kurgantepa (60 tūkst.), Konibodomas (45 tūkst.).

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Tadžikijos kultūra

Tadžikistanas – possovietinė, tiurkiškos kultūros respublika. Šalies teritorija pilnai neatitinka tautos gyvenamos teritorijos. Nepaisant sovietų primesto ateizmo, Islamas visada išliko gajus tarp tadžikų. Tadžikų kalba neturi nusistovėjusios rašto sistemos. Iki Rusijos įsiveržimo, tadžikai naudojo persiškus rašmenis, vėliau buvo priversiti pereiti prie kirilicos. Dabar vis labiau linkstama prie lotyniškų rašmenų. Pamyro kalnuose gyvena nykstanti Jagnobių tauta, kalbanti jagnobių kalba. Priskaičiuojama vos 2500 šios tautos atstovų.

Iš dabartinės Tedžikijos yra kilę nemažai garsių senovės Persijos mokslininkų ir poetų: Ibn Sina, Firdausi, Rudaki, Omaras Chadžamas. Sovietmečiu šalį taip pat garsino poetai ir rašytojai.

[taisyti] Kita Informacija

• Tadžikijos ryšiai
• Tadžikijos transportas
• Tadžikijos karinės pajėgos
• Tadžikijos tarptautiniai santykiai
• Tadžikijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Tadžikija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu

• CIA Factbook informacija apie Tadžikistaną
• BBC naujienos tadžikų kalba
• Tadžikistano naujienų agentūra
• Turistinė informacija ir nuotraukos

Šalių sąrašas | Azija

Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas

Kiti politiniai vienetai

Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Taivanas | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga   taisyti

Armėnija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Gruzija | Kazachija | Kirgizija | Moldavija | Rusija | Tadžikija | Turkmėnija | Ukraina | Uzbekija