Australijos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – sausringiausias bei mažiausias iš pasaulio žemynų. Didžiąją dalį vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40% teritorijos užima smėlio kopos. Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2230 metrai).
Jos pakrantės mažai raižytos. Vingiuotesnė šiaurinė pakrantė, kurioje yra Karpentarijos įlanka ir Keip Jorko pusiasalis. Australijos pakrantes skalauja Indijos ir Ramiojo vandenyno vandenys. Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi 2012 km. Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas. Rifai auga tik švariame seklumų vandenyje, kurio temperatūra ištisus metus būna ne žemesnė kaip 20 laipsnių C.
[taisyti] Klimatas
Nedidelį žemyną supa vandenynai, tačiau didesnėje jo dalyje kritulių iškrenta labiau mažai. Taip yra todėl, kad Australijoje ties 30° p. pl. Aukšto slėgio sritis, kuri ir lemia sausą klimatą (pasatai). Tik apie 10% visos Australijos teritorijos gauna daugiau nei 1000 mm kritulių per metus. Didžiojoje šalies dalyje iškrinta mažiau nei 500 mm kritulių. Didysis Vandenskyros kalnagūbris yra natūrali kliūtis krituliams, kuriuos atneša oro masės iš Ramiojo vandenyno. Dėl rytų Australijos šiltosios srovės poveikio ore susikaupia dar daugiau drėgmės ir rytiniuose jo šlaituose iškrinta apie 100 mm kritulių. Oro masės persirisdamos per kalnagūbrį, daug tos drėgmės netenka. Vakariniuose šlaituose kritulių būna iki 500 mm. Oro masės keliaudamos dar toliau į vakarus, įšyla, tampa dar sausesnėmis. Centrinėje Australijoje per metus iškrinta tik apie 50 mm kritulių.
Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.
Šiaurinėje ir šiaurės rytų Australijos dalyje vasarą vyrauja pusiaujo oro masės, vyrauja drėgnas ir karštas klimatas, tuomet čia keturis mėnesius gausiai lyja, o žiemą nusistovi atogrąžų oro masės ir tada kritulių iškrinta mažai.
Ties Tasmanijos sala, taip pat pietryčių ir pietvakarių Australijoje žiemą vyrauja žemo slėgio sritis. Jūrinės oro masės atneša drėgmės. Žemyno pietvakariuose vasara sausa, žiema vėsoka ir lietinga. Pietryčiuose ir Tasmanijos saloje lyja ištisus metus.
Sausio mėn. 30 C° izoterma juosia visą centrinę ir vakarinę dalį ir šiaurės pietus. Centriniai Australijos rajonai nepalankūs žmonių sveikatai dėl oro sausumo, o šiauriniai rajonai – dėl oro drėgnumo sezoninių liūčių metu.
[taisyti] Vandens telkiniai
Nuo kritulių pasiskirstymo žemyne labai priklauso požeminiai vandenys. Didelėje vakarinėje žemyno dalyje jų iš vis nėra ir žemdirbystė visiškai neįmanoma. Svarbiausias, didžiausias ir reikšmingiausias yra Didysis Artezinis baseinas, kurio vandenys slūgso ties vidurio žemuma ir ties Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio vakarinėmis pakrantėmis.
Kritulių kiekis tiesiogiai lemia upių tinklą ir jų vandeningumą. Australija yra sausringiausias gyvenamas (Antarktida nuolatinių gyventojų neturi, taigi ir interpretuojamas kaip negyvenamas) žemynas žemėje, joje labai mažai upių. 60% vidinių žemyno rajonų visai neturi nuotėkio. Kai kur yra laikinos upės krykai, kurios prisipildo vandeniu tik po liūčių, o po kiek laiko dalis vandens susigeria, kitas likęs išgaruoja. Tik rytinėje Australijos dalyje teka neišdžiūstanti Murėjaus (Mario) upė su už jį ilgesniu intaku Darlingu. Šios upės teka iš Didžiojo vandenskyros kalnagūbrio. Šiaurinėje ir šiaurvakarinėje Australijos dalyje taip pat yra neišdžiūstančių, trumpų upių. Laivai gali plaukioti tik kai kuriomis upių atkarpomis ir neištisus metus.
Didžiausias Australijoje ežeras yra Eiro ežeras. Jo vandens lygis svyruoja: po liūčių pakyla o per didesnes sausras kartais visai išdžiūsta. Dauguma ežerų druskingi, nes neturi nuotėkio.
[taisyti] Miestai
Didžiausi miestai:
