Beda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Beda (lot. Beda Venerabilis) (gimė apie 672 – mirė 735 m. gegužės 25) – anglosaksų vienuolis, susijęs su Wearmouth ir Jarrow vienuolynais (Nortumbrija), teologas ir istorikas, maždaug 40-ies veikalų lotynų kalba autorius.
Visas jo gyvenimas aprašytas jo paties veikale „Anglijos bažnyčios istorija“ (Historia ecclesiastica gentis Anglorum). Į Wearmouth vienuolyną pateko būdamas 7 metų, 19 metų tapo diakonu, 30 metų įšventintas. Vėliau persikėlė į Jarrow vienuolyną, kur praleido likusį gyvenimą kaip vienuolis ir kaip mokslininkas.
Iš jo darbų akivaizdu, kad buvo eruditas, mokėjo graikų ir herbrajų kalbas, žinojo klasikinius Plinijaus, Vergilijaus, Lukrecijaus, Ovidijaus ir Horacijaus kūrinius, taip pat išmanė astronomiją, matematiką ir muziką.
Jo darbai daugiausia buvo iš retorikos, biografiniai bei Biblijos komentarai. Taip pat kūrė poeziją.
Svarbiausi darbai:
- Historia ecclesiastica gentis Anglorum – aprašoma istorija nuo Cezario įsiveržimo 55 m.pr.m.e. iki 731 m.e.m. Tai svarbus istorinis šaltinis.
- De temporum ratione
- De rerum natura
