Bretonų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bretonų kalba (Brezhoneg) |
|
---|---|
Kalbama | Prancūzijoje |
Kalbančiųjų | 300 tūkst. |
Vieta pasaulyje | į šimtuką nepatenka |
Kilmė |
Indeuropiečių |
Valstybinė kalba | |
Valstybinė kalba | - |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1: | br |
ISO 639-2: | bre |
SIL: | BRE |
Bretonų kalba (Brezhoneg) – viena iš keltų kalbų. Paplitusi Prancūzijos rytuose, Bretanėje. Prancūzijos vyriausybė pripažino bretonų kalbą kaip regioninę. Tai vienintelė iš šiuolaikinių keltų kalbų, kuriai nesuteiktas oficialios kalbos statusas.
[taisyti] Abėcėlė
Aa Bb CHch C’Hc’h Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Tt Uu Vv Ww Yy Zz
[taisyti] Dialektai
Bretonų kalba turi keturis dialektus:
- leoniečių (pranc. léonard)
- tregerų (pranc. trégorrois)
- vanų (pranc. vannetais)
- kornų (pranc. cornouaillais).
Tarp šių dialektų paplitimo nėra ryškių ribų, nes kalba nežymiai keičiasi nuo vieno kaimo iki kito. Lyginant su kitais dialektais, vanų dialektas yra kiek skirtingas dėl keleto specifiškumų tarsenoje.