Keltų kalbos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keltų kalbos – kalbos, kuriomis kalbėjo senieji keltai ir dabartiniai jų palikuonys – gėlai (goidelai), valai (velsiečiai), kornai ir bretonai. Keltų kalbos įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Senovėje (maždaug I-ame tūkstantmetyje pr. m. e.) jomis buvo kalbama didelėje vakarų Europos dalyje, o dabar – tik kai kuriose Britų salų vietovėse ir Bretanėje (Prancūzijoje).
[taisyti] Sistematika
Anksčiau keltai sieti su italikais, kuriems priklausė lotynų, umbrų, oskų kalbos. Spekuliuota net apie bendrą šių kalbų grupių prokalbę. Šiuo metu ši hipotezė laikoma pasenusia ir mažai pagrįsta.
Keltų kalbos dalinamos į du pogrupius – žemyno keltų kalbos ir salų keltų kalbos. Taip pat išskiriamos 4 keltų kalbų grupės (pirmosios dvi – seniai išnykusios):
- Galų kalba ir jai artimos lepantų, norių, galatų kalbos. Jomis kalbėjo keltai, gyvenę teritorijoje nuo dabartinės Prancūzijos iki Turkijos ir nuo Nyderlandų iki šiaurinės Italijos.
- Keltiberų kalba, senovėje vartota dabartinės Galisijos, Astūrijos, Leono ir kitose Ispanijos vietovėse.
- Goidelų kalbos – airių kalba, Škotų gėlų kalba ir menksiečių (Meno Salos) kalba.
- Britų kalbos – valų (velsiečių) kalba, bretonų kalba ir kornų kalba.
[taisyti] Padėtis
Keltų kalbos- nykstančios, Britų Salyne jas paveikė anglų kalba, o Bretanėje- prancūzų. Airių kalbą Airijoje gerai moka tik penktadalis gyventojų, tik 2005 Airijos valdžia pradėjo efektyviau rūpintis jos išsaugojimu. Škotijoje škotų gėlų kalbą vartoja apie 1,5% regiono gyventojų, nors kalba ant išnykimo ribos, pastaruoju metu reikalai juda škotų gėlų kalbos naudai. Meno saloje dalis gyventojų dar moka senąją keltų kalbą, ten kalba į pražūtį taip sparčiai neeina. Kornų (Kornvalio) kalba 1777 jau buvo mirusi, tačiau dabar atkurta ir ją moka keli tūkstančiai žmonių, jos perspektyvos geros. Bretonų kalba sparčiai nyksta. Geriausia padėtis valų kalbos, ją Velse vartoja apie 35% žmonių.
