Chudžandas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chudžandas (Хуҷанд, خجند) dar vadinamas Chodžendu – miestas Tadžikistano šiaurėje, Ferganos slėnyje, prie Syrdarjos upės. Sugdo provincijos administracinis centras. 149 tūkst. gyventojų (2000 m.). Tai antras pagal dydį ir svarbą šalies miestas.
Pasak istorinių šaltinių, 329 m. pr. m. e. dabartinio Chudžando apylinkėse Aleksandras Makedonietis įkūrė graikų gyvenvietę „Tolimiausiąją Aleksandriją“. Tačiau nėra rasta jokių archeologinių radinių, patvirtinančių graikų gyvenvietės buvimą. Chudžantas netrukus tapo svarbiu punktu „Šilko kelyje“. Didžiąją savo istorijos dalį miestas priklausė Persijos imperijai. Iš čia kilo keli žymūs persų veikėjai. VIII a. Chodžandą sugriovė arabai. Miestas kelis amžius kentėjo nuo Aukso Ordos. 1866 m. miestas tapo Carinės Rusijos dalimi ir vadintas Chodžentu. 1924-1929 m. priklausė Uzbekistanui. 1939 m. spalio 27 d. Chodžentas Lenino garbei pavadintas Leninabadu. Originalus pavadinimas grąžintas 1992 m.
Transporto mazgas. Šilko, medvilnės, konservų pramonė, metalų apdirbimas. Amatai (gaminiai iš šilko, kilimų gamyba). Yra institutas, teatras, muziejus. Botanikos sodas. Svarbiausi kultūriniai objektai – viduramžių citadelė ir XVII-XVIII a. šeicho Muslechedino mečetė ir mauzoliejus.
