Syrdarja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Syrdarja (reikšmės).
| Syrdarja | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 2212 km |
| Baseino plotas | 219 000 km² |
| Vidutinis debitas | 446 (?) m³/s |
| Ištakos | Tian Šanis |
| Žiotys | Aralas |
| Šalys | (Kirgizija), Tadžikija, Uzbekija, Kazachija |
Syrdarja (pers.: سيردريا; rus.: Сырдарья; sen. gr.: Ιαξάρτης, Jaxartes) – upė Vidurinėje Azijoje (Turkestane). Ilgis 2212 km (su Naryno ištakomis 3019 km). Susidaro iš Ferganos slėnyje susiliejančių Naryno ir Karadarjos upių, kurios prasideda Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose. Prateka Ferganos slėnį (Uzbekistano ir Tadžikistano ter.). Iki Bekabado teka į pietvakarius; toliau suka į šiaurę ir šiaurės vakarus, teka Uzbekistano ir Kazachstano teritorijomis. Įteka į Aralo ežero šiaurinę dalį. Šiauriniai krantai Ferganos slėnyje žemi. Prieš ištekėdama iš slėnio, Syrdarja kerta Farchado kalnus, sudaro slenksčius. Žemupyje vaga labai vingiuota. Maždaug už Kyzyl Ordos miesto upės vaga išdžiūsta ir Aralą pasiekia tik po liūčių. Seniau įtekėdama sudarė deltą. Svarbiausi intakai: Čirčikas, Kelesas, Arysė, Sarysu (dešinieji). Upės debitas aukštupyje 500 m³/s, ties santaka su Čirčiku 703 m³/s, ties žiotimis 446 m³/s (XX a. antroje pusėje). Patvinsta pavasarį-vasarą. Neša daug nešmenų. Laivyba nuo Bekabado. Syrdarja ir jos intakai (bei daugybė kanalų) labai intensyviai naudojami drėkinimui (ypač medvilnės laukų), todėl džiūsta ne tik žemupys, bet ir Aralo ežeras. Taip pat upė patvenkta net keliais dideliais tvenkiniais: Kairakumo, Farchadų, Čardaros. Svarbiausi pakrančių miestai: Chudžandas (Tadžikija), Bekabadas (Uzbekija), Čardara, Kyzyl Orda, Kazalinskas (Kazachija).
