Cirkliškis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cirkliškis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės |
|
|||||||||||||||
Savivaldybė | Švenčionių rajonas | |||||||||||||||
|
Cirkliškis – gyvenvietė Švenčionių rajone, keli kilometrai į pietvakarius nuo Švenčionių. Seniūnijos centras.
Cirkliškio gyvenvietėje yra XVIII–XIX a. architektūros paminklas – grafų Juozo, Edvardo ir Vladislovo Mastovskių statyti dvaro rūmai su išlikusia kalve ir ledaine, Cirkliškio piliakalnis (arba Perkūnkalnis), 7 neveikiančios kapinės, biblioteka. Cirkliškio parke (35 ha) auga labai senų eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų. Parke išliko vienas originalus akmeninis suolas.
[taisyti] Istorija
Cirkliškio vietovės istorija prasideda nuo „archeologinės senovės“: parko pakraštyje, prie nedidelio ežerėlio, medžiuose dunkso didingas piliakalnis – Perkūno kalnas (IV–XIV a.). Vėliau šalia atsiradęs dvaras buvo vadinamas Tirklio vardu. Jį valdė Didysis kunigaikštis, vėliau – kiti didžiūnai.
XVIII–XIX a. valdant Mastovskiams, pastatyti iki dabar išlikę dvaro rūmai, užveistas parkas. Už 1863 m. sukilimo rėmimą Mastovskiai buvo ištremti į Tobolsko guberniją. Cirkliškio dvaro centriniai rūmai statyti XVIII a. pabaigoje pagal Vilniaus universiteto profesoriaus architekto L. Stuokos-Gucevičiaus projektą. 1820–1823 m. rūmai rekonstruoti. Išliko tik dalis puošnaus rūmų interjero.