Didysis valymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

„Didysis valymas“ – XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje vykdytų didžiausių stalinistinių represijų Tarybų Sąjungoje laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra, suimta apie 5 milijonai žmonių, iš kurių apie 2 milijonus žuvo lageriuose bei kalėjimuose, dar 0,7 milijono nužudyta Vidaus Reikalų Liaudies Komisariato (NKVD).

Valymo pradžia laikomas Stalino inspiruotas S. Kirovo nužudymas 1934 metų gruodį, 1936-1938 metais valymas pasiekė didžiausią mastą, o 1937 metais pagrįstas Stalino teze apie klasių kovos paaštrėjimą kuriant socializmą.

Valymo metu politiškai nepatikimi ar neparankūs pareigūnai bei kultūros veikėjai kaltinti šnipinėjimu, valstybės išdavimu, pasikėsinimų rengimais ir kitais pramanytais nusikaltimais. Pagrindiniai Stalino varžovai (G. Zinovjevas, L. Kamenevas, N. Bucharinas ir kiti) nuteisti parodomuosiuose procesuose 1936-1938 metais ir sušaudyti, suimta ir nuteista didžioji dalis 1934 metais išrinktų Centrinio Komiteto narių, sušaudyta didelė dalis Raudonosios Armijos vadų – 3 iš 5 maršalų, 13 iš 15 komandarmų, 6 iš 7 admirolų ir t.t. Sunaikinta nemaža dalis nerusų inteligentijos (baltarusių bei kitų tautų). 1938 metais iš Lenino laikais Centrinio Komiteto politinio biuro narių gyvi liko tik Stalinas ir L. Trockis, gyvenęs užsienyje.

Valymas turėjo ilgalaikių padarinių – sulėtėjo ūkio plėtra, dėl patyrusių aukštųjų karininkų trūkumo, įsitraukusi į antrąjį pasaulinį karą, pradžioje (1941 m.) TSRS patyrė didžiulių nuostolių.