Energija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Energija [gr. energeia – veiksmas]
- 1. fiz. materijos judėjimo matas; sistemos gebėjimas atlikti darbą;
- 2. Veiklumas, atkaklumas, ryžtingumas.
Energijos matavimo vienetas SI sistemoje yra džaulis (
). Dažnai naudojamas 1 eV. Tai toks energijos kiekis, kurį gauna elektronas perėjęs 1V potencialų skirtumą.
Turinys |
[taisyti] Kinetinė energija
Žymiai lėčiau už šviesos greitį judančių kūnų kinetinė energija yra 
. Bendru atveju naudojama formulė 
.
Spyruoklėje sukaupta potecinė energija 
. k – spyruoklės tamprumo koeficientas.
Kondensatoriuje sukaupta energija yra 
. C – kondensatoriaus talpa. U – įtampa tarp kondensatoriaus plokštelių, q – kondensatoriuje sukauptas krūvis.
Ritėje sukaupta energija yra 
. L – ritės induktyvumas, I – per ritę tekančios srovės stipris. Φ – magnetinio lauko srautas per ritę.
Gravitaciniame lauke kūno potencinė energija yra E = mgh. g – laisvojo kritimo pagretis. Dažnai potencinė energija rašoma su minuso ženklu. Tada kūno energija begalybėje būtų 0. 
. M, m – sąveikaujančių kūnų masės, G – gravitacinė konstanta, r – atstumas tarp kūnų.
[taisyti] Energijos rūšys
Energija būna skirtingų rūšių. Visos energijos formos gali pilnai virsti vidine energija, tačiau vidinė energija negali būti pilnai paversta kitų rūšių energija. Tam reikalingas šiluminis variklis, o jo naudingumo koeficientas yra mažesnis už 1.
Visi kūnai, kurie turi energijos, turi ir masę pagal Einšteino formulę 
.
[taisyti] Energijos rūšys
- Vidinė energija
- Mechaninė energija
- Cheminė energija
- Elektros energija
- Rimties energija
- Kinetinė energija
- Potencinė energija
