Garavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Garavimas – medžiagos virsmas iš skystos į dujinę agregatinę būseną. Tai paviršinis procesas. Garavimui priešingas procesas yra kondensacija.
Garai yra iš skysčio išlėkusios molekulės: jei atomo (molekulės) kinetinė energija viršija skysčio paviršinę atomų (molekulių) ryšio energiją, jis palieka skystį. Didėjant temperatūrai, garavimas intensyvėja, nors garavimas vyksta nuolat ir bet kokioje temperatūroje (aukštesnėje nei 0 Kelvinų). Kai kurie metalai, garuoja ne iš skystos fazės, t.y. garavimas vyksta tiesiogiai iš kietos fazės, pastarasis procesas vadinamas sublimacija.
Kiekybiškai perėjimą iš skystos į dujinę būseną apibūdinantis dydis yra garavimo šiluma.
