Sublimacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sublimacija – cheminio elemento arba cheminio junginio virtimas dujomis tiesiogiai iš kietosios agregatinės būsenos, praleidžiant tarpinę skysčio fazę. Sublimacija vyksta, kai temperatūra ir medžiagos garų slėgis yra žemiau trigubo taško. Procesas yra endoterminis ir reikalauja papildomos energijos.
[taisyti] Sublimacijos pavyzdžiai
Anglies dioksidas (sausasis ledas), jodas sublimuoja kambario temperatūroje (1 atmosferos slėgyje), nors pastarąjį įmanoma gauti ir skysčio pavidalu, jį šildant. Sniegas ir paprastas ledas taip pat sublimuoja, bet lėčiau, ir žemiau lydymosi temperatūros. Ši savybė panaudojama šalto džiovinimo technologijoje. Kai kurios medžiagos (pavyzdžiui, cinkas, kadmis) sublimuoja esant žemam slėgiui, kas gali sukelti problemų vakuuminiuose prietaisuose.
Proceso panaudojimas:
- Sublimacijos principas taikomas chemijoje, junginių gryninime.
- Šaldymo įrenginiuose, siekiant išvengti vidaus paviršių apledėjimo.
- Dažų sublimacija naudojama spausdinimo technologijose.
- Naudojama taip pat maisto bei vaistų pramonėje.
Sublimacijai priešingas procesas vadinamas nusėdimu (depozicija), pavyzdžiui, šerkšnas.
 |
Šis chemijos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
