General Motors

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

General Motors

Tipas

Koncernas

Įkurta

1908

Įkūrėjas

William C. Durant

Būstinė

Detroitas, Mičiganas, JAV

Vadovas

Rick Wagoner

Pramonė

Automobilių

Produkcija

Automobiliai
Varikliai

Pajamos

192,604 Milijardų USD (2005)

Darbuotojų

326,999 (2006)

Svetainė

http://www.gm.com

General Motors Corporation, kitaip žinoma kaip GM yra didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje. Šiai dienai GM dirba apie 327,000 žmonių visame pasaulyje. Globali būstinė yra įsikūrusi Detroite, Mičigane. Konecrnas gamina automobilius ir sunkvežimius 33 šalyse. 2005 metais GM pardavė 9,17 milijonų automobilių ir sunkvežimių po Buick, Cadillac, Chevrolet, GMC, Daewoo (Dabar parduodami kaip Chevrolet ir Suzuki JAV, Europoje ir kai kuriose kitose valstybėse), Holden, Hummer, Oldsmobile (dabar neegzistuojanti), Opel, Pontiac, Saab, Saturn ir Vauxhall markėmis.

Vadovas (nuo 2003 gegužės 1), valdybos pirmininkas (nuo 2000 birželio 1) yra Rick Wagoner Jr.. Jo pirmtakas – John F. Smith Jr..

2004 apyvarta siekė 193 mlrd. US$, pelnas 2004 m. IV ketv. 416 mln. US$.

GM būstinė Detroite, JAV

[taisyti] Istorija

[taisyti] Ankstyvoji istorija

General Motors buvo įkurta 1908 metais Flinte, Mičigane, kaip holdingas Buick markei. Tuo metu kompaniją valdė William C. Durant, kuris dar tais pačiais metais nurpirko Oldsmobile markę. Kitais metais Durant nupirko Cadillac, Elmore, Oakland ir dar kelias markes. 1909 metais General Motors nupirko Reliance Motor Truck Company ir Rapid Motor Vehicle Company kompanijas, kurios vėliau tapo GMC. 1910 metais Durant buvo atstatydintas iš GM vadovo posto.

Durant paliko koncerną ir padėjo įkurti Chevrolet Motor Company 1911 metais su broliais Gaston ir Louis Chevrolet. Jis grįžo į General Motors vadovo vietą 1916 metais, su Pierre S. du Pont financavimu. Chevrolet tapo dalis General Motors koncerno 1917 metais. Pirmasis GM Chevrolet'as buvo Chevrolet 490 modelis. Du Pont nušalino Durant to GM vadovo posto 1920 metais, įvairūs Du Pont interesai kontroliavo GM iki 6-dešimtmečio.

1918 metais GM nupirko McLaughlin Motor Car Company ir Ontarijo, Kanados, kuris gamino McLaughlin-Buick automobilį ir buvo pervadintas į General Motors of Canada Ltd.

General Motors pralenkė Ford Motor Company 3-dešimtmetyje.

[taisyti] 3-dešimtmetis

Per 2 ir 3-dešimtmečius General Motors nupirmo Yellow Coach autobusų kompaniją ir padėjo įkurti Greyhound lines automobusų linijas. Jie pakeitė tarmiestinį traukinių transportą autobusais. GM įkūrė United Cities Motor Transit 1932 metais.

1930 metais GM pradėjo eiti link aviacijos, kai nupirko Fokker Aircraft Corp of America ir Berliner-Joyce Aircraft, kurios vėliau buvo sujungtos į General Aviation Manufacturing Corporation. Per rinkos biržą GM perėmė North American Aviation ir prijungė ją prie General Aviation 1933, bet išlaikė North American Aviation vardą. 1948 metai GM nusikratė NAA kaip visuomeninės kompanijos, daugiau niekados neturėdama rimtų interesų aviacijos gamyboje.

[taisyti] II pasaulinis karas

II pasaulinio karo metu, General Motoras gamino daug ginkuotės, transporto ir net aviacijos. Karo metu JAV automobilių gamintojai buvo susirūpinę, kad Naciai gali nacionailizuoti jų gamyklas Vokietijoje. 1939 metų pavasarį Naciai pradėjo diena po dienos perimti amerikiečiam priklausančias automobilių gamyklas Vokietijoje, bet nusprendė prieš jų nacionalizavimą.

GM prezidentas William P. Knudson, kuris vadovavo gamybai karo metais prezidentui Franklinui Ruzeveltui, kuris kreipėsi į Detroitą kaip į Demokratijos arsenalą. Šiandien Detroitas yra būstinė JAV armijos Tank-Automotive and Armaments Command, kitaip žinomai kaip TACOM.

[taisyti] Augimas po karo

General Motors tapo didžiausia JAV korporacija, pagal savo pajamas ir procentus BVP. 1953 metais Charles Erwin Wilson, tuo metu buvusį GM prezidentą, Dvaitas Eizenhaueris paskyrė JAV ginybos sekretoriumis. Tuo metu GM buvo vienas didžiausių darbdavių pasaulyje, kurį lenkė tik Sovietų indutrijos, kuriose dirbdavo daugiau žmonių. 1955 metais General Motors tapo pirma amerikiečių korporacija uždirbusi daugoau kaip vieną milijardą JAV dolerių per metus.

[taisyti] GM Pirmininkai

Thomas Neal 1912 Lapkričio 19- 1915 Lapkričio 16
Pierre S. du Pont 1915 Lapkričio 16 – 1929 Vasario 7
Lammot du Pont 1929 Vasario 7 – 1937 Gegužės 3
Alfred P. Sloan, Jr. 1937 Gegužės 3 – 1956 Balandžio 2
Albert Bradley 1956 Balandžio 2 – 1958 Rugpjūčio 31
Frederic G. Donner 1958 Rugsėjo 1 – 1967 Spalio 31
James M. Roche 1967 Lapkričio 1 – 1971 Gruodžio 31
Richard C. Gerstenberg 1972 Sausio 1 – 1974 Lapkričio 30
Thomas A. Murphy 1974 Gruodžio 1 – 1980 Gruodžio 31
Roger B. Smith 1981 Sausio 1 – 1990 Liepos 31
Robert C. Stempel 1990 Rugpjūčio 1 – 1992 Lapkričio 1
John G. Smale 1992 Lapkričio 2 – 1995 Gruodžio 31
John F. Smith, Jr 1996 Sausio 1 – 2003 Balandžio 30
G. Richard Wagoner, Jr. 2003 Gegužės 1 – Dabar

[taisyti] Nuorodos

Offizielle Webseite von General Motors (anglų k.)
Senato pranešimas apie GM Antrojo pasaulinio karo metais (anglų k.)

p• a• r

General Motors įmonės

Buick • Cadillac • Chevrolet • GMC • Holden • Hummer • Opel • Pontiac • Saab • Saturn • Vauxhall

Akcininkas
GM Daewoo (50.9%) • Suzuki (3%) • Wuling (34%)

Nebeegzistuojančios
Acadian (1962-1971) • Asüna (1992-1995) • Beaumont (1966-1969) • Geo (1989-1997) • LaSalle (1927-1940) • Marquette (1929-1930) • Oakland (1907-1931) • Oldsmobile (1897-2004) • Passport (1988-1991) • Viking (1929-1931)