Aviacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aviacija (pranc. Aviation, lot. avis) – skraidymas naudojantis orlaiviais (lėktuvais, sraigtasparniais, sklandytuvais, aerostatais) bei veiklos sritis, apimanti tokių priemonių projektavimą, konstravimą, gamybą, skraidymą. Aviacija taip pat kartais vadinami oro laivynai. Skirstoma į karinę, sportinę ir civilinę, taip pat kartais išskiriama pasienio apsaugos, policijos aviacija.

[taisyti] Istorija

Skraidymo sunkesniais už orą aparatais idėja kilo jau senovės Graikijoje, legenda apie Ikarą mini Dedalo sukonstruotus dirbtinius sparnus. Yra išlikusių įrašų apie ankstyvuosius bandymus atlikti nedidelio nuotolio skrydžius nuo IX iki XI a., pvz., Armeno Firmano skrydis į parašiutą panašiu prietaisu ir sklandytuvas, kurį sukūrė Abas Ibn Firnas, taip pat galbūt dar ankstesni bandymai sukurti žmogų išlaikančius aitvarus Kinijoje.

XIII amžiuje R. Bekonas (R. Bacon) iškėlė idėją apie tuščiavidurio rutulio skraidymo galimybę tam tikrose salygose. XV amžiuje teorinius skraidančių aparatų modelius sukūrė L. da Vinčis.

1783 m. lapkričio 21 d. broliai Mongolfje sėkmingai atliko skrydį lengvesniu už orą balionu. Oro balionai galėjo skristi tik pavėjui, dėl to XIX a. pradžioje imti konstruoti valdomi oro balionai - dirižabliai.

1809 metais anglas G. Cayley įrodė, kad sunkesni už orą prietaisai gali skristi ir pasiūlė atskirti sraigto ir sparno funkcijas. 1842 metais patentuotas pirmasis skraidymo aparatas su viena eile sparnų ir dviem propeleriais, sukamais garo variklio, tačiau aparato išradėjas taip ir neišbandė. 1848 metais Didžiojoje Britanijoje pagamintas pirmas aparatas, sėkmingai nuskriejęs 40 metrų, 1867 metais sukonstruotas daugiasparnis.

Aviacijos pradininkais laikomi vokietis O. Lilientalis (O. Lilienthal), anglas H. Maksimas (Hiram Stevens Maxim), amerikietis S.P. Langley. Lielientalis 1889 metais aprašė skraidymo pagrindus, o 1896 metais sukonstravo skraidymo aparatą su vidaus degimo varikliu.

1903 m. gruodžio 17 d. broliai Raitai atliko pirmąjį sėkmingą skrydį sunkesniu nei oras skraidymo aparatu, tačiau jų lėktuvas negalėjo nuskristi didesnių atstumų dėl valdymo problemų.

1907 metais lėktuvams pritaikyti ratai, 1911 metais italai Libijoje pradėjo aviaciją naudoti kariniais tikslais kovodami prieš turkus. 1919 metais pirmą kartą sėkmingai lėktuvu perskristas Atlanto vandenynas. 1933 metais pirmą kartą lėktuvu apskrietas pasaulis. 1939 metais panaudotas pirmasis reaktyvinis lėktuvas, nuo 1914 metų naudojami naikintuvai.

[taisyti] Aviacija Lietuvoje

[taisyti] Aviacija tarpukariu

1851 m. išleista pirmoji knyga, aprašanti lietuvio bandymus skristi – A. Griškevičiaus Parolot Żmudzina (Žemaičio garlėkys), kur aprašyta ir garlėkio schema. Prieš pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje rusų lakūnai atliko parodomuosius skrydžius. Karo aviacija pradėta kurti 1919 metų sausio 30 dieną, kai inžinerinėje kuopoje sukurtas specialus būrys, vėliau įkurta Karo aviacijos mokykla. Pirmasis lėktuvas – iš bolševikų perimtas Sopwith tipo 100 AG lėktuvas, jau vasario mėnesį nupirkti 8 vokiški lėktuvai LVG C.VI, kurios pilotavo samdomi vokiečiai.

1922 metų rugpjūtį išbandytas J. Dobkevičiaus sportinis lėktuvas Dobi-I, 1923 metais žvalgybinis lėktuvas Dobi-II, 1925 metais A. Gustaičio suprojektuotas sportinis lėktuvas ANBO-I.

1927 metais įkūrus Lietuvos aeroklubą (LAK) pradėjo vystytis civilinė aviacija. Nuo 1931 metų Lietuvoje pradėjo plisti sklandymas.

1933 metų liepos 15 dieną S. Darius ir S. Girėnas per 37 valandas ir 11 minučių lėktuvu Lituanica perskrido Atlantą, bet nepasiekę galutinio tikslo, žuvo Soldino apylinkėse. 1935 metų rugpjūčio 21-22 dienomis amerikos lietuvis F. Vaitkus lėktuvu Lituanica II iš Niujorko sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną.

1938 m. įsteigta pirmoji Lietuvos oro linijų bendrovė "Lietuvos oro linijos".

[taisyti] Aviacija po nepriklausomybės atgavimo

Ranga Group karšto oro balionas

1989 metų liepos mėnesį, po 50 metų pertraukos buvos surengtos antrosios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos. Jose dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos ir Švedijos sportininkai.

1992 metų rugsėjo mėnesį Atėnuose įvyko 85-oji Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Generalinė konferencija, kuri atstatė Lietuva aeroklubo narystę šioje organizacijoje.

1991 metais aviacijos sportininkai dalyvavo IV pasaulio lietuvių sporto žaidynėse.

1997 metais Lietuvos aviacijos sporto rinktinė (aviamodeliuotojai, sklandytojai, parašiutininkai, precizinio skraidymo, skraidyklių ir parasparnių, ultra lengvų lėktuvų ir oro balionų pilotai) dalyvavo Turkijoje įvykusiose pirmosiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse. Panašios sudėties komanda 2001 metais dalyvavo ir antrosiose pasaulio aviacijos sporto žaidynėse Ispanijoje. 2000 metais Jurgis Kairys pelnė pergalę aukščiausio lygio akrobatinio skraidymo Pasaulio Grand Prix varžybas ir laimėjo Pasaulio taurę.

2001 metais Lietuvos aeroklubui ir Lietuvos sklandymo sporto federacijai patikėta surengti Pirmąjį pasaulio moterų sklandymo čempionatą.

2002 metų liepos 10-20 dienomis Įstros aerodrome vyko 13-asis Europos aukščiausios kategorijos akrobatinio skraidymo čempionatas, kuriame Lietuvos akrobatinio skraidymo komanda (Vytautas Lapėnas, Antanas Marčiukaitis, Petras Jurgionis, Darius Išganaitis) iškovojo trečiąją vietą iš 11 čempionate dalyvavusių komandų.

2004 metų liepos 22 – rugpjūčio 1 dienomis Kauno Aleksoto aerodrome įvyko 14-asis Europos akrobatinio skraidymo čempionatas, o liepos 24 – rugpjūčio 8 dienos Pocūnuose – 12-asis Europos sklandymo čempionatas.

[taisyti] Eksperimentinė aviacija

Lietuvoje tiek tarpukario metu, tiek sovietmečiu, tiek šiuo metu yra daug entuziastų, norinčių gaminti bei gaminančių lėktuvus, skraidykles, parasparnius, sklandytuvus. Taip pat tuo užsiima ir įmonės. Viena didžiausių – akcinė bendrovė „Lietuvos aviacija“, įkurta 1969 m. ir buvusi didžiausia sklandytuvų gamykla visoje Tarybų Sąjungoje. Pavieniai entuziastai taip pat kuria lėktuvus – tai Vladas Kensgaila (sukūręs Karmėlavos Oro uoste esantį lėktuvo „Lituanica“ maketą), R. Kalinauskas (per 10 sėkmingai skraidančių konstrukcijų), kiti šioje srityje dirbantys žmonės (motorizuojantys sklandytuvus, statantys lėktuvus, skraidykles ir t.t.).