George Soros
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džordžas Sorosas (angl. George Soros, vengr. György Soros; * 1930 rugpjūčio 12 Budapešte) – vengrų kilmės investuotojas JAV, investicinės bankininkystės atstovas, filantropas.
Turinys |
[taisyti] Jaunystė
Sorošas 1946 išvyko iš Vengrijos į Vakarus, 1947 emigravo į Angliją. Baigė ekonomikos studijas prestižinėje Londono ekonominių ir politikos mokslų mokykloje (London School of Economics and Political Science) 1952. Ten, be kita ko, jo pasaulėžiūrą įtakojo filosofas Karlas Poperis, platinęs Atviros visuomenės idėjas.
1956 persikėlė į JAV ir 1969 užsiėmė rizikos kapitalo (Hedge-Fonds) fondų valdymu Kiurasao. Taip pat jo vėlesnis Quantum Funds, valdomas kartu su Jim Rogers buvo valdomas iš ofšorinių finansų centrų Offshore – tokių kaip Nyderlandų Antilai. Taip buvo išvengta JAV finansų įstaigų priežiūros ir jurisdikcijos (pasak OECD International Task Force on Money Laundering tokie ofšoriniai centrai gali būti ir (nelegalių pajamų plovimo) avanpostais).
[taisyti] Investicijos ir spekuliacijos
1988 remdamasis Insider informacija, pirkdamas ir parduodamas Prancūzijos banko „Société Générale“ akcijų paketą gavo apie 2,8 mln. dol. pelno. 2005 Prancūzijos teismas paskyrė piniginę baudą dėl, kaip spėjama, spekuliacinio pelno, pagrįsto gauta konfidencialia informacija (Insider).
Dž. Sorosas išgarsėjo 1992 rugsėjo 16 vadinamąjį Juodąjį trečiadienį, kai jis, būdamas įsitikinęs, kad svaras sterlingų gali būti pervertintas, statė ant šios valiutos (lažybos). Jis pasiskolintus svarus išsikeitė į kitas ES valiutas – Vokietijos markes bei Prancūzijos frankus.
Žiniasklaidoje buvo išplatintas interviu, kuriame Dž. Sorosas pateikė savo nuomonę dėl svaro sterlingo. Finansų rinkos reagavo žaibiškai. ECB turėjo paremti Britanijos valiutą. Tačiau po kiekvienos intervencijos Dž. Soroso pozicijos stiprėjo. Jis privertė Britanijos banką (Centrinis bankas) išimti svarą iš Europos valiutos sistemos (EVS) ir jį devalvuoti. Dž. Sorosas uždirbo maždaug apie 1 mlrd. dol. ir buvo pramintas tuo, kuris palaužė Anglijos banką (the man who broke the Bank of England).
1993 birželį Dž. Sorosas spekuliavo Vokietijos markės (DM) atžvilgiu. Jis paskelbė ketinąs numušti Vokietijos vertybinių popierių (VP) kainą Prancūzijos VP atžvilgiu. Interviu jis skelbė: „Down with the D-Mark !“ (Žemyn „doičmarkę“!).
1993 kovą viešai pareiškė, kad kils aukso kainos. Tai išprovokavo atsargų pirkimo bangą. Aukso kaina pakilo daugiau nei 20 proc. (per 4 mėnesius). Pardavęs savo aukso atsargas, Dž. Sorosas susižėrė nemažą pelną.
Esant analogiškoms aplinkybėms 1997 m. Malaizijos ministras pirmininkas Mahathiras bin Mohamadas jį apkaltino privertus devalvuoti Malaizijos ringitą. Tačiau dėl Azijos finansų krizės tiesioginių Dž. Soroso kaltės įrodymų nebuvo užčiuopta.
[taisyti] Filantropija
Džordžas Sorošas vadovauja Atviros visuomenės institutui Open Society Institute, savo vardo fondui Soros Foundations. Jis įgalino Afrikos jaunimui lankyti universitetą University of Cape Town, parėmė Centrinės Europos universiteto Central European University veiklą. Lietuvoje veikia Atviros Lietuvos fondas.
[taisyti] Politika
JAV politikoje Dž. Sorosas nebuvo iki šiol aktyvus. Yra žinoma tiek, kad jis skyrė 15,5 mln. dolerių, kad būtų išvengta Džordžo Bušo valdymo (lėšas paskyrė liberaliems politikams). Deja, nesėkmingai.
Dž. Sorosas per Atviros visuomenės (Open Society) bendrijas skatina demokratijos plėtrą ir visuomenės struktūrų vystymąsi, pilietinės visuomenės aktyvumą. Manoma, kad jis, be to, kažkada rėmė įvairias opozicines grupuotes Pietryčių Europoje bei buvusios TSRS šalyse ir taip esą dalyvavo politinio režimo nuvertimo metais. Tuo Dž. Sorosas įsigijo nemažai priešų. 2005 birželį Tbilisyje prieš jį demonstravo keletas Z. Gamsachurdijos šalininkų.
[taisyti] Apdovanojimai
Džordžas Sorosas pripažintas garbės daktaru: New School for Social Research (Niujorkas), Oksfordo universitetas (1980), Budapest University of Economics ir Jeilio universitetas (1991).
[taisyti] Šeima
Džordžas Sorosas vedęs. Turi tris vaikus.
[taisyti] Ekonominės pažiūros
Dž. Soroso turtas vertinamas 5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau savo knygose investuotojas pernelyg nesižavi dabarties ekonominių idėjų tendencijomis. Dž. Sorosas įspėja dėl rinkos fundamentalizmo, nes rinkos jėgos (...) gali sąlygoti netgi demokratinės kapitalistinės pasaulio sistemos sugriovimą.
Pelno motyvo viršenybė, savanaudiškumo išaukštinimas iki moralinio principo, kai žmogaus vertė matuojama pinigais ir finansine sėkme, iškreipia rinkos elgseną. Priimant kolektyvinius sprendimus privalu bendruosius interesus iškelti aukščiau individualios naudos siekimo.
[taisyti] Sėkmės filosofija
Dž. Soroso sėkmės filosofija remiasi klystamumo teorijomis.
[taisyti] Klystamumo teorija
Dž. Soroso klystamumo teorija remiasi prielaida, kad pasaulio supratimas ir suvokimas yra iš prigimties netobulas. Neįmanoma sukurti neiškraipyto pasaulio vaizdo. Tikrovė visada yra turtingesnė negu žmogaus suvokimas. Tikrovė gali nustebinti mąstymą, o mąstymas gali kurti tikrovę.
Mąstymas įtakoja įvykius, kuriuose dalyvaujama. Tikrovė ir žmogaus supratimas visada skiriasi. Šis atotrūkis sąlygoja per didelius lūkesčius, skirtingus dalyvių veiksmus ir sprendimus, kadangi jie remiasi neobjektyviomis žiniomis. Pasekmės neišvengiamai skirsis nuo dalyvių lūkesčių.
Kas netobula, gali būti patobulinta. Toks pripažinimas atveria erdvę kritiškam mąstymui. Neapibrėžtumas gali būti pašalintas, jei bus sukurtos struktūros su klaidų taisymo mechanizmais (žiniasklaida, kritikos teisė, nuomonės laisvė, apeliacijos galimybė dėl valdininkų ir valstybinių įstaigų neveiklumo, auditas, kontrolė). Tačiau niekas neveiks, jeigu nebus suvokiama, kad klystama, ir nebus norima taisyti klaidų. Klystamumas reiškia savo paties klystamumo pripažinimą ir siekį tobulėti.
[taisyti] Radikalaus klystamumo teorija
Radikalaus klystamumo teorija pagrįsta prielaida, kad mąstymas ir susikurti vaizdiniai (idėjos, projektai, planai) turi potencialių trūkumų. Kūrimo metu jie galėjo būti teisingi, bet jie bus pasmerkti tapti netinkamais vėliau. Todėl visos idėjos yra potencialiai ydingos dėl negalimumo numatyti tikslią ateities viziją.
Trūkumai išaiškėja ateityje. Dž. Soroso pozicija – nuolat ieškoti trūkumų kiekvienoje situacijoje. Aptikus klaidą – ją ištaisyti.
Klaidingų lūkesčių puoselėjimas gali atnešti žalos. Nesvarbu, ar klaidos yra pastebėtos ar ne. Nereikia dangstyti klaidų. Jų atradimas neturėti kelti apgailestavimo. Reikėtų netgi džiaugtis, jas atradus, kadangi savalaikis jų ištaisymas išgelbsti nuo didelių nuostolių ir išteklių švaistymo ateityje. Būtina nuolat palaikyti vidinę drausmę ir kritišką laikyseną net ir idealių projektų, idėjų, vaizdinių atžvilgiu.
[taisyti] Kūryba
- JAV dominavimas – oro burbulas (The Bubble of American Supremacy), 2004.
- Dž. Sorosas apie globalizaciją (George Soros on Globalization), 2002.
- Atviroji visuomenė (Open Society: Reforming Global Capitalism), Alexander Fest Verlag, Berlin 1998, ISBN 382860160X
- Pasaulinio kapitalizmo krizė (The crisis of Global Capitalism), 1998. Tyto alba, Vilnius, 2001.
- Finansų alchemija (The Alchemy of Finance), 1998, ISBN 3922669077
- Klystamumo valdžia. Passagen Verlag, Wien 1995, ISBN 3-85165-192-8
[taisyti] Literatūra
- Robert Slater: Soros – The Unauthorized Biography. The Life Times and Trading Secrets of the World's Greatest Investor (1996).
[taisyti] Nuorodos
- George Soros Asmeninis puslapis ir Weblog (anglų kalba)
- Mintys tema „War on terrorism“ (angl.)
- Why We Must Not Re-elect President Bush – Kalba Nacionalinės spaudos klube (National Press Club, Washington, DC), rinkimų kompanijos proga 2004 (angl.)
- Hedge Funds and the Asian Currency Crisis of 1997, Studija (angl.).
