Grigalius Antanas Oginskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Grigalius Antanas Oginskis, lenk. Grzegorz Antoni Ogiński (1654 m. birželio 23 d. – 1709 m. spalio 17 d. Liubline) – Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas.

[taisyti] Giminė ir dvarai

Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Jono Jackaus Oginskio sūnus. Vienas žymiausių šios didikų giminės atstovų Lietuvoje. Žmona Teofilė Čartoriska iš Lenkijos Čartoriskių giminės. Vaikai Kazimieras Marcijonas Oginskis ir Elžbieta Magdalena Oginska.

[taisyti] Biografija

1698 m. birželio 23 d. Raseiniuose išrinktas Žemaitijos seniūnu. Vienas iš Valkininkų konfederacijos, nukreiptos prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje, organizatorių, respublikonų vadas. Pasižymėjo 1700 m. lapkričio 18 d. Valkininkų mūšyje prie Lieponių, kuriame jungtinės lietuvių, žemaičių ir Livonijos (Infliantų) pajėgos sumušo reguliariąją Sapiegų kariuomenę, remiamą totorių samdinių. Tačiau Lietuvos grupuočių tarpusavio kovomis pasinaudojo Švedija, užėmusi Livoniją ir Šiaurės Lietuvą.

Po 1700 m. suartėjo su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Augustu II ir tapo savotišku mažuoju Lietuvos karaliuku. Nuo 1703 m. lapkričio 20 d. jis Lietuvos lauko etmonas, su kitais suorganizavo LDK generalinę konfederaciją. 1709 m. trumpai – Lietuvos Didysis etmonas.

Palaikė artimus ryšius su Rusijos caru Petru I. 1703 m. kovo mėn., remiamas rusų dalinių, apgulė Biržų pilį ir atėmė ją iš švedų, bet 1704 m. rugsėjo 14 d. švedai vėl paėmė Biržų pilį ir generolo G.Levenhaupto įsakymu ją susprogdino.

Garsėjo kaip didelis muzikos gerbėjas, savo turėjo dvare orkestrą. Pradedant juo, visi kiti Oginskiai globojo muzikus ir muzikantus.