Italijos vyrų futbolo rinktinė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Asociacija | |||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Federazione Italiana Giuoco Calcio | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Treneris | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Roberto Donadoni, nuo 2006 | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Daugiausiai įvarčių įmušė | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Gigi Riva (35) | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Daugiausia rungtynių žaidė | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Paolo Maldini (126) | |||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Pirmosios varžybos | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Italija 6:2 Bolivija (Milanas; 1910 m. gegužės 15 d.) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Sėkmingiausios varžybos | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Italija 9:0 JAV (Brentfordas; 1948 m. rugpjūčio 2 d.) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Skaudžiausias pralaimėjimas | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Vengrija 7:1 Italija (Budapeštas; 1924 m. rugpjūčio 6 d.) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Pasaulio čempionatas | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Dalyvauta: 15 (Pirmas kartas: 1934) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos čempionatas | |||||||||||||||||||||||||||||||||
Dalyvauta: 6 (Pirmas kartas: 1968) Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1968 |
Italijos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Italijai. Viena sėkmingiausių futbolo rinktinių, tris kartus laimėjusi pasaulio čempionatą, vieną Europos čempionatą bei vieną kartą iškovojusi olimpinius aukso medalius. Pasaulio čempionatų finaluose žaidė 5 kartus, dar tris kartus pateko į pusfinalį, nuo 1934 metų tik vieną kartą nedalyvavo finaliniame pasaulio čempionato etape.
[taisyti] Istorija
Nedalyvavusi pirmąjame pasaulio čempionate, Italijos rinktinė laimėjo Italijoje 1934 m. surengtą antrąjį bei Prancūzijoje 1938 m. surengtą trečiąjį čempionatus. 1936 metais Berlyno olimpinėse žaidynėse Italijos komanda iškovojo aukso medalius.
Po antrojo pasaulinio karo komanda nebežaidė taip sėkmingai. 1949 metais aviakatastrofoje žuvus visiems stipriausio Italijos klubo Torino F.C. žaidėjams, rinktinės sudėtis labai susilpnėjo ir 1950 metų pasaulio čempionate rinktinė iškrito po pirmojo etapo. Pirmame etape Italijai čempionatas baigėsi ir 1954 m., į 1958 m. čempionatą rinktinė nepateko neįveikusi atrankos, 1962 m. ir 1966 m. čempionatuose vėl iškrito po pirmojo etapo.
1968 metais komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate, kur pateko į finalą, finale sužaidė lygiosiomis su Jugoslavijos komanda, pakartotinai žaistose finalo rungtynėse laimėjo 2:0 ir iškovojo pirmąją vietą. 1970 metų pasaulio čempionate italai pusfinalyje po vienų dramatiškiausių XX amžiaus futbolo rungtynių po pratęsimo 4:3 įveikė Vakarų Vokietiją, o finale pralaimėjo Brazilijos komandai 4:1. 1974 metų pasaulio čempionate Italija iškrito po pirmo etapo, o 1978 metų čempionate užėmė ketvirtąją vietą.
1982 m. pasaulio čempionate italai trečią kartą tapo čempionais, finale 3:1 nugalėję Vakarų Vokietijos komandą, šiame čempionate Paolo Rossi įmušė 6 įvarčius ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. 1990 m. užėmė trečią, o 1994 m. – antrąją vietą.
2006 m. pasaulio čempionate Vokietijoje grupės varžybose įveikė Ganos ir Čekijos rinktines bei lygiosiomis sužaidė prieš JAV komandą. Aštuntfinalyje žaidė prieš Australijos komandą, šiose rungtynėse australai prasižengė italų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę ir Francesco Totti realizavus 11 m baudinį italai iškovojo pergalę 1:0. Ketvirtfinalyje po inirtingos kovos italai nugalėjo Ukrainos komandą 3:0. Pusfinalyje Italija susitiko su Vokietijos komanda, per rungtynių pagrindinį laiką nei viena komanda neįmušė įvarčių, antrojo pratčsimo paskutinėmis minutėmis Fabio Grosso ir Alessandro Del Piero įmušė po įvartį ir Italija šeštą kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. Finale sužaidė lygiosiomis 1:1 prieš Prancūzijos rinktinę, o baudinių serijoje tiksliai mušė visus 5 smūgius ir nugalėjo 5:3, ketvirtą kartą tapdami čempionais.
[taisyti] Dalyvavimas pasaulio čempionatuose
Europos vyrų futbolo rinktinės |
Airija | Albanija | Andora | Anglija | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Farerų salos | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Izraelis | Kazachija | Kipras | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldova | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Šiaurės Airija | Škotija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Velsas | Vengrija | Vokietija | |