Marksizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Marksizmas — Karlo Markso, F.Engelso ir jų sekėjų darbuose iškeltų politinių ir filosofinių idėjų rinkinys.
Marksizmo koncepcijos pagrindas yra tam tikra istorijos filosofija. Joje teigiama, kad istorija yra nuolatinė turtingųjų ir neturtingųjų kova. Pagrindinis kovos variklis — turtas, nuosavybė, nelygybė. Istorija periodizuojama į pirmykštę santvarką — vergovinę santvarką — feodalizmą — kapitalizmą ir socializmą arba komunizmą (vadinamosios ekonominės formacijos). Pirmykštėje santvarkoje prijaukinus gyvulius, pradėjus užsiimti žemdirbyste ir atsiradus amatams (įrankių gamybai) atsiranda galimybė kaupti pagamintus produktus. Tuo pačiu galima skolinti atidirbant už paskolintus produktus. Atsiranda privati nuosavybė, gamybos priemonė ir svetima darbo jėga. Kadangi turtą reikia saugoti atsiranda teisė ir politika. Įstatymas turto padėtį fiksuoja, o politika — saugo. Ekonominės formacijos žlunga neatitinkant gamybos jėgoms ir gamybiniams santykiams. Socialistinė revoliucija kyla dėl eilinio neatitikimo, atsirandant monopolijoms ir liaudžiai skurstant. Pagal Marksą revoliucija turėjo kilti vienu metu keliose turtingiausiose Vakarų valstybėse.
Marksizmas padarė didelę įtaką daugelio šalių istorijai. Šiuolaikinis komunizmas remiasi marksizmu, nors daugelis marksistų teigia, kad buvusios ir dabartinės komunistinės šalys klaidingai interpretavo marksizmo idėjas.
Marksistų himnas (Internacionalas) kurį laiką buvo ir Tarybų Sąjungos himnas.
 |
Šis filosofinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
