Juga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juga (iš sanskrito: „vadžios“, „pora“, „karta“) – induizmo kosmologijoje reiškia pasaulinį laikotarpį.

Seniausiose kosmografinėse tradicijose išskiriamos 4 jugos, kurios yra aprašomos epinėje literatūroje:

1. Kritajuga (taip pat Satjajuga, „gerovės amžius“), kurios metu žmonės yra apdovanoti visokiausiomis kilniadvasiškomis savybėmis, nežino ligų ir vargo; viešpatauja lygybė, visi meldžiasi vienam dievui ir egzistuoja tik viena veda;
2. Tretajuga, kai teisingumas palaipsniui mažėja; atsiranda ydos, bet visi prisilaiko religinių pareigų; paplinta visokiausi aukojimai;
3. Dvaparajuga, kai pasaulyje ima vyrauti blogis ir ydos; vieninga veda padaloma į 4 dalis, ir jau ne visi gali ją suvokti ir vykdyti; žmones kankina negalios;
4. Kalijuga, kai egzistuoja gerbūvio nuosmukis, žmonių gyvenimas tampa trumpu, pilnas blogio ir nuodėmių, jie naikina vieni kitus karuose; valdovai apvaginėja savo pavaldinius, teisuoliai elgetauja, o nusikaltėliai klesti, moterys atsiduoda paleistuvystei; žmonių santykiuose viešpatauja melas, pyktis, godumas; į vedas visai nekreipiama dėmesio.

Jugos pavadinimas kilęs iš lošimo kauliukais (matyt, susiję su burtų metimu archainės visuomės gyvenime) – taip buvo vadinamos lošimo kauliuko pusės su skaičiais 4, 3, 2 ir 1, ir šioje sekoje palankumas mažėjo. Mokyme apie jugą ši simbolika vėliau taip pat vystoma: keičiantis jugoms, (dharmos) dėsnio pagrindas silpnėja – iš pradžių jis laikosi ant 4 „stulpų“, po to – ant 3, ant 2 ir, pagaliau, ant 1; jugų trukmės tai pat sudaro santykį 4:3:2:1, ir jos trunka atitinkamai 1.728.000–1.296.000–864.000–432.000 metų.

Keturios jugos sudaro taip vadinamą mahajugą („didžiąją jugą“ – 4.320.000 metų), o 1000 mahajugų, einančių viena po kitos, – 1 kalpą, arba vieną Brahmos „dieną“; kalpa, savu ruožtu, dalinama į 14 manvantarų („Manu periodų“), kurių kiekvieno metu valdo vienas iš dėsnio aiškintojų ir turi Manu vardą. Kiekvienos kalpos pabaigoje danguje pasirodo 12 (kitose versijose – 7) saulės, jos iki pelenų sudegina pasaulius, ir šie užgimsta naujojoje kalpoje. Brahmos gyvenimas trunka 100 dieviškųjų metų, ir šiam laikotarpiui pasibaigus, sunaikinami ne tik pasauliai, bet ir visos būtybės, įskaitant ir patį Brahmą, o paskui, po 100 dieviškųjų metų chaoso, užgimsta naujasis Brahma.

Pagal tradiciją, šiuo metu mes turime 6-ąjį kalijugos tūkstantmetį, ir šis laikotarpis, perskaičiavus metus, prasidėjo iš 17 į 18 dieną 3102 metų vasarį iki Kristaus; ji įeina į esamos kalpos 28-osios mahajugos 7-ąjį manvantarą, kurį valdo Manu Vaišvasvata, laikomas „Manu Įstatymų“ kūrėju. Kalpa vadinama „varaha“ („šernas“ – tokiu pavidalu Višnus įsikūnijo) ir yra esamo Brahmos 51-ųjų metų pirmoji dieviškoji diena.